Kristupas Radvila Perkūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kristupas Radvila Perkūnas
Krzysztof Mikołaj "the Thunderbolt" Radziwiłł 1.PNG
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė: 1547 m.
Vilnius
Mirė: 1603 m. (~56 metai)
Lososna
Tėvas: Mikalojus Radvila Rudasis
Motina: Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių
Sutuoktinis(-ė): Kotryna Sobek
Kotryna Ostrogiškė
Kotryna Tečinskaitė
Vaikai:

Su Kotryna Ostrogiške:
Jonušas Radvila I
Su Kotryna Tečinskaite:
Halaška Radvilaitė
Kristupas Radvila Jaunasis

Commons-logo.svg Vikiteka: Kristupas Radvila PerkūnasVikiteka

Kristupas Radvila Perkūnas (lenk. Krzysztof Radziwiłł Piorun, 1547 m. Vilniuje – 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kristupo Radvilos Perkūno žmona Kotryna Ostrogiškė
Kristupo Radvilos Perkūno žmona Elžbieta Ostrogiškė

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Biržų Radvilų giminės,[1] Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Kotrynos Ivinskaitės iš Tomičių sūnus. Brolis Mikalojus Radvila.

Valstybės tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

1564 m. septyniolikmetis su tėvu dalyvavo Lietuvos – Rusijos kare, išgarsėjo kaip sumanus kariūnas, buvo pramintas Perkūnu. Nuo 1566 m. LDK didysis raikytojas, nuo 1569 m. Lietuvos pataurininkis, 15721579 m. Lietuvos lauko etmonas, 15791584 m. Lietuvos pakancleris ir Trakų kaštelionas, nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. Lietuvos didysis etmonas. Be to, Kuoknesės, Soleco, Žiežmarių, Uržendovo, Borisovo, Novomysko seniūnas.

Kariuomenės vadas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

1577 m. Ivanas Rūstusis užpuolė ir nusiaubė Infliantų žemes, tuo pradėdamas penkerius metus trukusį karą. Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai.

Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000 raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras, per Toropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus susikaudamas su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu. 1583 m. Infliantai įėjo į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1629).
Kuoknesės mūšio schema

1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą ties Kuoknese Dauguvos dešiniajame krante ir išvadavo Vendeno pilį.

Biržų valdytojas[taisyti | redaguoti kodą]

Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, pastatydino Biržų pilį. Dar 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje, kuris buvo panaudotas tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. 1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės.

Reformacijos platintojas[taisyti | redaguoti kodą]

Tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. Karalius Zigmantas Vaza, kaip aršus katalikas nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais sugebėjimais.

Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko apie 6 000 karių, o Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo išvengta brolžudiško karo. Jonušas ir Sofija buvo sutuokti.

Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje.

Postas
Prieš tai:
-
Kanclerz.PNG
Lietuvos pakancleris
15791585
Po to:
Leonas Sapiega
Prieš tai:
Ostapas Valavičius
POL województwo trockie IRP COA.svg
Trakų kaštelionas
15791584
Po to:
Jonas Hlebavičius
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Rudasis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
15841603
Po to:
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Prieš tai:
nebuvo paskirtas
Bulawa.PNG
Lietuvos didysis etmonas
15891603
Po to:
nebuvo paskirtas


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kristupas Radvila Perkūnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 305 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba