Jūratė Baranova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūratė Baranova
Gimė 1955 m. gruodžio 15 d.
Biržai
Mirė 2021 m. vasario 4 d. (65 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Vytautas Rubavičius
Vaikai Tomas Baranovas
Veikla filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė
Organizacijos Lietuvos edukologijos universitetas,
Vilniaus universitetas
Pareigos Filosofijos katedros docentė
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater 1978 m. Vilniaus universitetas

Jūratė Rubavičienė (Jūratė Baranova; 1955 m. gruodžio 15 d. Biržuose2021 m. vasario 4 d. Vilniuje[1][2]) – filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972 m. pradėjo studijuoti filosofiją Vilniaus universitete. 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“.

2004 m. išleido monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“. 2007 m. šio veikalu pagrindu Vilniaus universitete Filosofijos fakultete habilitacijos procedūros metu patvirtinta jos profesūra. 2006 m. išleido monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“. 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“.

Išleido dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“.

Baranova buvo viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. 1995 m. savo studijų CEU Prahoje pagrindu išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“.

2000 m. J. Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.

Nuo 2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.[3] Literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. Vilniaus universitete baigė psichologijos ir filosofijos studijas. 1991–2003 m. buvo Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros docentė, 2003–2017 m. – Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, nuo 2017 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė. Dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Siejo filosofiją su intelektine terapija. Rašė apie filosofijos ir meno sandūras. Publikavo straipsnių kultūros žurnaluose „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“. Buvo paskelbusi straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo parašytas esė skaitė LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“. Aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. Buvo žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redaktorių kolegijos narė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu. Vilnius: VPU leidykla, 2004. 379 p. ISBN 9955-516-62-3
  • XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu. Antras papildytas leidimas. Vilnius: LEU leidykla, 2015. 418 p. ISBN 978-609-471-025-4
  • Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos. Vilnius: Tyto alba, 2006. 452 p. ISBN 9986-16-524-5
  • Nietzsche ir postmodernizmas. Vilnius: VPU leidykla, 2007. ISBN 978-9955-20188-5
  • Milerius N., Žukauskaitė, A. Baranova, J. Sabolius, K., Brašiškis, L. Kinas ir filosofija. Kolektyvinė monografija, Vilnius : VU leidykla, 2013, skyriai : 1.2. Vaizdinys judėjimas ir baimės kinematografas, p. 37-59 ; 2.3. Kino filosofija : nuo teorinių prielaidų iki kinematografinių personažų, p. 91-112. ISBN 978-609-459-228-7.
  • Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo. Vilnius: Tyto alba, 2014.

Vadovėliai aukštosioms mokykloms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovėliai vidurinėms mokykloms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirė filosofė, eseistė, literatūros kritikė Jūratė Baranova. lrt.lt. 2021-02-04. Nuoroda tikrinta 2021-11-18.
  2. Jūratė Baranova. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  3. „Baranova Jūratė“. Rašytojai. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-08. Nuoroda tikrinta 2021-02-05.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]