Julius Janonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Julius Janonis (slapyvardis Vaidilos Ainis 1896 m. balandžio 4 d. senu stiliumi kovo 23 d., Beržiniuose, Biržų valsčius, dab. Biržų raj. – 1917 m. gegužės 30 d. Petrapilyje) – lietuvių poetas, revoliucionierius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kurį laiką gyveno Mieleišiuose. 1913 m. baigė Biržų keturklasę mokyklą. Mokydamasis Biržuose rinko tautosaką, ją siuntė Lietuvių mokslo draugijai. Nuo 1913 mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, kur įsijungė į slaptos moksleivių aušrininkų draugijos veiklą, bendradarbiavo „Aušrinėje“, „Vilnyje“, „Naujojoje Gadynėje“. Įsitraukė į darbininkų judėjimą ir tapo marksistu. Šiauliuose jį globojo Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, jos namuose gyveno.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su visa gimnazija pasitraukė į Rusiją, nuo 1915 m. mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje, nuo 1916 m. Petrapilyje. Ten įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Už politinę veiklą 1916 m. kalintas Petrapilio kalėjime, Vitebske. Po 1917 m. Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo – RSDDP(b) Lietuvių rajono komiteto sekretorius, bendradarbiavo „Tiesoje“, „Nauju taku“, „Atžalose“. Susirgęs džiova ir nenorėdamas būti našta draugams, nusižudė po traukiniu. Palaidotas Carskoje Selo (dab. Puškino) kapinėse.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

19101913 m. poezijai būdingi gamtos, vargo, socialinės neteisybės, svajonių ir realybės prieštaravimų motyvai; žymi Maironio įtaka. 19141917 m. susiformavo kaip politinės poezijos kūrėjas, poetas agitatorius, teigiantis, kad esama santvarka neteisinga ir turi būti pakeista. Parašė ekspresyvių eilėraščių vaikams, vaizdelių, feljetonų, publicistikos. Išvertė A. Puškino, A. Kolcovo kūrinių. Jo kūrinių paskelbta rusų, latvių ir kitomis kalbomis.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vaidilos Ainio (Juliaus Janonio) eilės, Voronežas, 1918
  • Raštai, 2 t., Vilnius, 1957 m.
  • Raštai, Vilnius, 1981 m.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vladas Žukas. Julius Janonis: Bibliografinė rodyklė, Vilnius, 1965
  • Vytautas Kubilius. Julius Janonis, Vilnius, 1970 m.
  • Vytautas Kubilius. Julius Janonis literatūros moksle ir kritikoje, Vilnius, 1978 m.
  • Julius Būtėnas. Julius Janonis, Vilnius, 1986 m.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Donata Mitaitė. Julius Janonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 521 psl.
  2. Bibliografija