Robertas Antinis (1946)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Robertas Antinis (g. 1946 m. birželio 9 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas, skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Robertas Antinis. 1965 m. baigė taikomosios dailės mokyklą Rygoje. 1970 m. baigė Latvijos dailės akademiją. 19731975 m. dėstė Kauno vaikų dailės mokykloje, nuo 1997 m. Kauno dailės instituto dėstytojas. Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių kūrė skulptūras su tėvu, vėliau savarankiškai. Vienas pirmųjų lietuvių dailėje ėmė akcentuoti skulptūros horizontalumą, taktiliškumą, naudoti netradicines medžiagas (smėlis, vata, stiklas). Domisi neregių tematika. Dažnas kūrinių elementas – tėvo profilis. Nuo 1989 m. su grupe „Post Ars“ kuria objektus, instaliacijas, performansus, hepeningus.[1]

Personalinės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1971 m. Dailininkų sąjungos Kauno skyrius
  • 1987 m. Kauno paveikslų galerija
  • 1989 m. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
  • 2000 m. Lietuvos ambasada, Ryga, Latvija
  • 2002 m. Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salė, Vilnius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alfonsas AndriuškevičiusRobertas Antinis (1946). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 586 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]