Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvusi apskritis šiaurės Lietuvoje. Gyvavo 1915–1950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys.
1915 m. pabaigoje apskritį sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 1916–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą[1] apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardinta kaip Pasvalio, tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi[2]. 1919–1940 m. buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis - teritorinis vienetas. 1941–1944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.
Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.
1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.[3]
| Savivaldybės istorija |
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės |
| 1919 |
|
|
12 valsčių: Biržų valsčius, Čypėnų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Kvetkų valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Suosto valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius |
|
1923
(išsamiau) |
3268 |
115.186 |
14 valsčių: Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Pumpėnų valsčius, Pušaloto valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius |
- 1 miestas: Biržai
- 13 miestelių: Daujėnai, Joniškėlis, Krinčinas, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai, Žeimelis
- 775 kaimai
- 11 bažnytkaimių
- 235 dvarai ir palivarkai
- 554 vienkiemiai
- 23 kitos gyvenvietės
|
| 1930 |
2710 |
|
|
|
| 1933 |
|
|
11 valsčių |
|
| 1939 |
2724 |
111.000 |
|
|
| 1942 |
|
95.500 |
|
|
1949
(suskirstymas) |
1913 |
|
8 valsčiai (63 apylinkės) |
|
| 1950 |
|
|
62 apylinkės |
|
Biržų apskrities valsčiai (1919–1950 m.):
- ↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
- ↑ Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
- ↑ Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
