Magdeburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magdeburgas
vok. Magdeburg
      
Magdeburgo panorama
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Saksonija-Anhaltas Saksonija-Anhaltas
Įkūrimo data 805
Gyventojų (2011) 228 910
Plotas 200,97 km²
Tankumas (2011) 1 139 žm./km²
Pašto kodas 39104–39130
Tinklalapis www.magdeburg.de
Vikiteka Magdeburgas
Kirčiavimas Mãgdeburgas

MagdeburgasVokietijos miestas, Saksonijos−Anhalto žemės sostinė ir antras pagal dydį šios žemės miestas. Magdeburgas įsikūręs prie Elbės upės ir buvo vienas žymiausių viduramžių Europos centrų. Miestas yra vienas iš Vokietijos pramonės ir kultūros centrų, turi du universitetus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji gyventojai Magdeburgo vietovėse pasirodė maždaug 15.000 m. pr. m. e. Maždaug 5400 m. pr. m. e. neolito laikotarpiu ši teritorija buvo apgyvendinta Dunojaus kultūros genčių. Derlingos žemės, šalia esantys miškai, vandens telkiniai sudarė pirmiesiems gyventojams geras sąlygas įsikurti.

Magdeburgas pirmą kartą paminėtas 805 m. Karolio Didžiojo potvarkiuose kaip Magadoburg. Magdeburgas buvo taip pat kaizerio Oto I viena iš rezidencijų. 919 m. miesto gynyba buvo sustiprinta, kad būtų galima atsiginti nuo vengrų ir slavų. Magdeburgas tuo metu taip pat buvo svarbus prekybos su slavų gentimis centras. 968 m. Ravenos sinodas įkūrė Magdeburgo arkivyskupiją. 1035 m. miestui buvo suteikta teisė rengti muges ir Magdeburgas tapo svarbiu prekybos miestu. Viduramžiais mieste išsivystė vadinamoji Magdeburgo teisė. 1188 m. arkivyskupas Vichmanas (Wichmann) miestui suteikė privilegijas − Magdeburgo miesto teises, kurios vėliau paplito ir Centrinėje bei Rytų Europoje.

XIII a. pabaigoje Magdeburgas tapo Hansos miestu. 1503 m. arkivyskupas perkėlė savo rezidenciją į Hallę. 1524 m. liepos 17 d.reformacija įsigalėjo Magdeburge ir reformatų apeigos buvo atliekamos visose bažnyčiose, išskyrus katedrą ir tai dar paaštrino konfliktą tarp miesto ir arkivyskupijos.

1550 m. Georgas von Maklenburgas (Georg von Macklenburg), palaikomas kaizerio Karolio V, užpuolė Magdeburgą, kurį išlaikė apsiaustyje iki 1551 m. lapkričio mėnesio. Magdeburgas atsilaikė ir apsiaustis baigėsi taikos sutartimi. Per Trisdešimties metų karą Magdeburgas buvo užimtas kaizerio kariuomenės. Karo metu miestas neteko apie 20 000 gyventojų bei buvo sudegintas. Karui pasibaigus Vestfalijos taika, miestas buvo perleistas Brandenburgui−Prūsijai, kaip pusiau autonominė Magdeburgo kunigaikštystė.

1807 m. miestas tapo Vestfalijos karalystės dalimi. Po Napoleono pralaimėto karo 1814 m. Magdeburgas vėl atiteko Prūsijai ir nuo 1816 m. tapo Saksonijos provincijos sostine.

Trečiojo Reicho laikais Magdeburge buvo vykdoma vokiečių tautos gryninimo politika ir dėl to nukentėjo šio miesto žydų bendruomenė, kurios nariai buvo persekiojami ir siunčiami į koncentracijos stovyklas, kuriose dažnai neišgyvendavo. Antrojo pasaulinio karo metu miestas labai stipriai nukentėjo nuo sąjungininkų bombardavimo. Buvo subombarduoti industriniai rajonai ir 90 % senamiesčio, taip pat 15 bažnyčių. Magdeburgas − vienas iš labiausiai Antrojo Pasaulinio karo metu nuniokotų Vokietijos miestų. Miestas buvo užimtas JAV ir SSRS pajėgų, paskui amerikiečiai pasitraukė ir miestą perleido sovietams.

VDR laikais dėl pinigų stygiaus buvo atstatyti tik vertingiausi senamiesčio pastatai − Katedra, vienuolynas ir panašiai. Po Vokietijos susivienijimo buvo suformuota Saksonijos−Anhalto žemė, kurios sostine tapo Magdeburgas.

Magdeburgas 1994 m. vėl tapo katalikų vyskupo rezidencija. Nuo 1990 m. iki 2005 m. mieste stipriai sumažėjo gyventojų − nuo 290 000 iki 230 000. 2005 m. Magdeburge buvo baigtas statyti pastatas − „Žalioji citadelė“ − vienas iš įdomiausių miesto statinių.

2005 metais Magdeburgas paminėjo savo 1200 metų jubiliejų.

Kultūra ir lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magdeburgo raitelis

Žymiausi Magdeburgo objektai – architektūros paminklai, muziejai, bažnyčios, paminklai – yra miesto centre, išsidėstę tarp Magdeburgo rotušės, katedros, Ulricho aikštės ir Elbės upės. Magdeburge veikia 4 teatrai – Magdeburgo teatras, Magdeburgo lėlių teatras, teatras „Prie angelo“ (Theater an der Angel) bei Improvizacijų teatras (Improvisationstheater Hechtsprung). Mieste taip pat yra kabaretų, dažnai rengiančių satyriškas programas politinėmis temomis. Magdeburgas turi apie 30 bažnyčių, iš kurių žymiausios yra Magdeburgo katedra bei Johanio bažnyčia (Johanniskirche). Dar viena miesto įžymybė yra „Mūsų mylimųjų moterų“ vienuolynas (Kloster Unser Lieben Frauen). Miestą taip pat puošia „Magdeburgo raitelio“ skulptūra, rotušė, paminklas Martinui Liuteriui bei „Žalioji citadelė“ – pastatas, išsiskiriantis augmenijos gausa bei nestandartiniais architektūriniais sprendimais.

Muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Oto von Gerikei
  • Magdeburgo istorijos ir kultūros muziejus
  • Magdeburgo gamtos muziejus
  • Technikos muziejus
  • Dailės muziejus
  • Oto von Gerikės muziejus
  • Galerija – „1200 metų Magdeburgui“. 1200 fotografijų
  • „Tūkstantmečio bokštas“
  • Mokyklų muziejus
  • Laivas – muziejus „Württemberg“
  • Istorinis vandens malūnas
  • Akmeninis Randau namas
  • Slaviškas kaimas Pechau – VIII – XII a. gyvenvietė

Švietimo ir mokslo institucijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universitetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Oto von Gerikės universitetas (Otto-von-Guericke-Universität). Universitetas pavadintas Magdeburgo išradėjo, mokslininko ir mero (biurgermeisterio) vardu. Šis universitetas buvo įkurtas 1993 m., apjungus prieš tai atskirai veikusius Technikos bei Pedagogikos universitetus ir Medicinos akademiją. Oto von Gerikės universitetas priskiriamas prie jauniausių Vokietijos universitetų.
  • Magdeburgo – Stendalio universitetas (Hochschule Magdeburg-Stendal). Šis universitetas specializuojasi į inžinerijos mokslus.

Institutai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Makso Planko institutas dinamiškoms, kompleksinėms technikos sistemoms tirti (Max-Planck-Institut für Dynamik komplexer technischer Systeme)
  • Institutas tiriantis gamyklų veiklą ir automatizavimą (Fraunhofer-Institut für Fabrikbetrieb und -automatisierung)
  • Leibnico neurobiologijos institutas (Leibniz-Institut für Neurobiologie)
  • Neurologijos mokslo, inovacijų ir technologijų institutas (Zentrum für Neurowissenschaftliche Innovation und Technologie)
  • Gamtos mokslų centras (Helmholtz-Zentrum für Umweltforschung)
  • Socialinių mokslų bei kokybiškų statybų mokslinis centras (Zentrum für qualitative Bildungs-, Beratungs- und Sozialforschung)
  • Vietos savivaldos Saksonijoje – Anhalte studijų institutas (Studieninstitut für kommunale Verwaltung Sachsen-Anhalt)

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magdeburgas buvo ir yra svarbus Vokietijos pramonės centras. XIX a. Magdeburge įsikūrė tokie pramonininkai, kaip, pvz., R. Wolfas, Frydrichas Grusonas ir kiti. Didelės bendrovės įtvirtino miesto, kaip sunkiųjų mašinų, statybų centro, pozicijas. Po Vokietijos susivienijimo daugelis didelių įmonių užsidarė ir vietoje jų atsirado daug mažų įmonių. Paslaugų sektorius tampa vis svarbesnis Magdeburgo miestui.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]