Alvitas

Koordinatės

54°38′10″N 22°55′41″E / 54.636°N 22.928°EKoordinatės: 54°38′10″N 22°55′41″E / 54.636°N 22.928°E

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Šeimenos seniūnija

Gyventojų skaičius

509 ^{(2001 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Alvìtas
Kilmininkas:	Alvìto
Naudininkas:	Alvìtui
Galininkas:	Alvìtą
Įnagininkas:	Alvitù
Vietininkas:	Alvitè

lenk. Olwita

Alvitas – kaimas Vilkaviškio rajone, pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Virbalio (po 7 km nuo abiejų miestų). Telkšo Alvito ežeras, teka Širvintos upė, piečiau miestelio į ją įteka Brideikis. Seniūnaitijos centras. Stovi Šv. Onos bažnyčia (pašventinta 1824 m.), biblioteka, paštas (LT-70057). Alvito pagrindinė mokykla įsikūrusi Maldėnuose. Išlikęs buvusios spirito varyklos pastatų kompleksas. Alvito geležinkelio stotis yra už 4 km į šiaurės vakarus, Šiaudiniškiuose (anksčiau buvo atskira Alvito GS gyvenvietė).

Istorija [taisyti]

Paširvinčio dvarą nuo 1561 m. valdė karalienė Bona Sforca. Alvitas minimas 1590 m. Lietuvos Metrikoje ir priklausė Paširvinčio dvarui. 1615 m. pastatyta medinė, 1824 m. – mūrinė bažnyčia. 1650 m. minimas miestelis, didelės seniūnijos centras. 1685 m. pastatyta parapinė mokykla, nuo 1945 m. pradinė, nuo 1949 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė.

1688 m. miesteliui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. XVIII a. antroje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas įkūrė dvarą. 1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, 1944 m. susprogdinta. Spaudos draudimo laikais Alvite ir apylinkėse buvo platinamos lietuviškos knygos, laikraščiai, mokomi vaikai. Apie 1880 m. susikūrė lietuvių choras. XIX a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta, 1918 m. atstatyta. 1930 m. pastatyta pieninė. II pasaulinio karo metu sudegė mokykla. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[2]

Alvito 1918-1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoriams atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui, kur palaidota 15 Alvito krašto didvyrių.

2007 m. patvirtintas Alvito herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1650 m.	Alvito seniūnija
XVIII a. pabaiga	Alvito valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis
1867–1950 m.	Alvito valsčiaus centras	Vilkaviškio apskritis
1950–1995 m.	Alvito apylinkės centras	Vilkaviškio rajonas
1995–	Šeimenos seniūnija	Vilkaviškio rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė [taisyti]

XVII a. minimas kaimas vardu Paširvintys, taip vadintas iki XVII a. pabaigos. Dabartinio Alvito vardas kilęs nuo šalia telkšančio ežero. Be to, istoriniai dokumentai byloja, kad dvaras vienu metu priklausęs vokiečiui Halwitui.

Gyventojai [taisyti]

Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2006 m.

1886 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[3]

1970 m.^sur.

1974 m.^[4]

1979 m.^sur.

1984 m.^[5]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2006 m.

452

487
204 (dvare)
283 (miestelyje)

201

440

527

617

646

651

509

522

Žymūs žmonės [taisyti]

Alvito pradinę mokyklą lankė poetai Salomėja Nėris (1904–1945) ir Kazys Bradūnas (1917–2009), gimę Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Alvito kapinėse palaidotas poetės tėvas S. Bačinskas.

Alvito apylinkės Švitrūnų kaime gimė rašytojas Vladas Buragas (1953–).

Susisiekimas [taisyti]

Alvito pagrindinis kelias yra A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas , kuris yra dalis Europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas .

Šaltiniai [taisyti]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Alvitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 405 psl.
↑ Alvitas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 51 psl.
↑ Alvitas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 177 psl.
↑ Alvitas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 54 psl.