Gražiškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Gražiškiai
Graziskiai 2010-05-01.jpg
Gražiškių miestelis iš pietų pusės.
Graziskiai COA.gif

Gražiškiai
Koordinatės 54°28′08″N 22°55′19″E / 54.469°N 22.922°E / 54.469; 22.922 (Gražiškiai)Koordinatės: 54°28′08″N 22°55′19″E / 54.469°N 22.922°E / 54.469; 22.922 (Gražiškiai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Gražiškių seniūnija
Gyventojų skaičius 401 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: GražiškiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Gražìškiai
Kilmininkas: Gražìškių
Naudininkas: Gražìškiams
Galininkas: Gražiškiùs
Įnagininkas: Gražìškiais
Vietininkas: Gražìškiuose

lenk. Grażyszki[2]

Gražiškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į rytus nuo Vištyčio prie kelio į Kalvariją; Širvintos dešiniajame krante (kur įteka Gražupis). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra paštas (LT-70029), bendruomenės namai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Akmuo su Gražiškių herbu
Paštas

5 km į pietvakarius nuo Gražiškių yra Vištyčio regioninis parkas.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png VILKAVIŠKIS – 24 km
Užbaliai – 8 km
Blank-50px.png
VIŠTYTIS – 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vygreliai – 6 km Akmenynai – 13 km
KALVARIJA – 22 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietės atsiradimas siejamas su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Naujai kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo iniciatyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuriai J. Naruševičius paskyrė dešimtinę iš visų Nemunaičio girininkijos gyventojų. 1606 m. Vaitiekaus dvaras turėjo 16 valakų žemės, 90 margų miško, vandens malūną prie Dotamo upės. 1623 m. minima, jog prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Laikui bėgant bažnyčia sunyko, vietoje jos 1745 m. pastatyta nauja medinė. 1746 m. Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. 1781 m. atkurta parapinė mokykla.[3]

Gražiškių parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai. XIX a. viduryje šalia pradžios mokyklos veikė ir aukštesnioji mokykla, kuri rengė valsčiaus raštininkus.

1863 m. Gražiškių apylinkėse veikė valstiečio G. Martinaičio vadovaujamų sukilėlių būrys. 1865 m. apylinkės gyventojų iniciatyva įsteigta pirma valdiška mokykla. 1925 m. pastatyta nauja medinė mokykla, kuri Antrojo Pasaulinio karo metu buvo apgriauta ir atstatyta 1951 m., 19461948 m. – progimnazija, nuo 1948 m. Gražiškių vidurinė mokykla.

18771881 m. gyvenvietėje pastatyta dabartinė mūrinė Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. 18611950 m. miestelis buvo valsčiaus centras. Gražiškių gyventojai dalyvavo 19051907 m. revoliuciniuose įvykiuose, 1918 m. masine kolektyvine peticija parėmė Lietuvos Valstybės Tarybos veiklą. 1935 m. Gražiškių gyventojai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike.

Po Antrojo pasaulinio karo miestelis tapo Gražiškių apylinkės centru. Apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. įkurta pirmoji biblioteka. 19501992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. [4] Apylinkėje buvo keturi kolūkiai: „Gražiškietis“, „Tiesa“, „Gintaras“ ir „Gimtoji žemė“. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. klebonijos patalpose įsteigti kultūros namai, paštas, ambulatorija, kolūkio kontora. Miestelyje veikė dramos, dailiojo skaitymo būreliai, vyrų, moterų ansambliai, kaimo kapela, kultūros namuose buvo rodomi filmai. 1987 m. įkurtas lig šiol veikiantis etnografinis ansamblis „Gražupis“.

Angelo paminklas prie Gražiškių vidurinės mokyklos.
Mėgėjiškų skulptūrų kiemelis

2001 m. patvirtintas Gražiškių herbas. 2002 m. liepą miestelis minėjo 400 metų įkūrimo jubiliejų. 2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas. 2010 m. balandžio 7 d. oficialaus vizito metu miestelyje lankėsi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė[5].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Gražiškių valsčiaus centras
19501959 m. Gražiškių apylinkės centras, Kybartų rajonas
19591962 m. Gražiškių apylinkės centras, Kalvarijos rajonas
19621986 m. Gražiškių apylinkės centras, Vilkaviškio rajonas
19861995 m. Vištyčio apylinkė, Vilkaviškio rajonas
nuo 1995 m. Gražiškių seniūnija


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, jog žodis Gražiškiai kilęs iš šalia tekančio upelio Graužos arba Gražupio pavadinimo. Ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama Gražos arba Gražių vardu, o nuo XVII a., pridėjus lenkišką galūnę "-iški", jau kaip Gražiškiai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmojo 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo metu įvardinami du Gražiškių kaimai, kuriuose iš viso buvo 52 ūkiai ir 398 gyventojai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m. 1881 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1953 m. 1959 m.sur.[6]
169 315 398 301 352 352
1970 m.sur. 1977 m.[7] 1979 m.sur. 1985 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
288 318 375 340 393 401


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Gražiškiuose yra išlikęs senas paprotys tarp Kalėdų ir Trijų Karalių švęsti Šyvio (balto žirgo) šokdinimo šventę, priklausančią Užgavėnių švenčių ciklui. Šios šventės pagrindinis personažas pavaizduotas ir miestelio herbe.

Miestelyje aktyviai veikia etnografinis ansamblis „Gražupis“, dalyvaujantis Lietuvių dainų šventėse, rajono renginiuose, koncertavęs Lenkijoje, įrašęs keletą dainų Lietuvos radijo studijoje. Dabartinė ansamblio vadovė – Aldona Krapavickienė.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gražiškių pagrindiniai keliai. Du krašto keliai, kurie susikerta pietrytinėje miestelio dalyje:

Rajoninis kelias:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  3. J. Lukoševičius, A. Petrulis, A. Žilinskas. Gražiškiai. 2002.
  4. Kazys Misius ir kiti. Gražiškiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 117 psl.
  5. Įspūdis apie kaimą po prezidentės D.Grybauskaitės vizito Sūduvoje - gyventi tapo geriau, gyventi tapo linksmiau, lrytas.lt
  6. Gražiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 591 psl.
  7. Gražiškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 198 psl.
  8. Gražiškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 652 psl.
  • Gražiškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 400 psl.


Svarbiausios gyvenvietės Vilkaviškio rajone

Alvitas · Bartninkai · Gižai · Gražiškiai · Keturvalakiai · Kybartai · Klausučiai · Pajevonys · Pilviškiai · Vilkaviškis · Virbalis · Vištytis