Pilviškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Pilviškiai
Pilviškiai2.JPG
Pilviškiai nuo tilto per Šešupę
Pilviskiai COA.gif

Pilviškiai
Koordinatės 54°43′19″N 23°13′19″E / 54.722°N 23.222°E / 54.722; 23.222 (Pilviškiai)Koordinatės: 54°43′19″N 23°13′19″E / 54.722°N 23.222°E / 54.722; 23.222 (Pilviškiai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Pilviškių seniūnija
Gyventojų skaičius 2 305 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PilviškiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pìlviškiai
Kilmininkas: Pìlviškių
Naudininkas: Pìlviškiams
Galininkas: Pìlviškius
Įnagininkas: Pìlviškiais
Vietininkas: Pìlviškiuose

Pilviškiai – miestelis Vilkaviškio rajono šiaurės rytuose, prie geležinkelio KaunasKybartai. Seniūnijos centras, Pilviškių seniūnaitija.

Stovi medinė Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1947 m.), jungtinė metodistų bažnyčia, yra Pilviškių Santakos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-70085). Taip pat yra „Kauno grūdų“ įmonė (pastatytas elevatorius), molio telkinys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pilviškių kaimas įkurtas XVI a. pradžioje pradėjus kirsti Sūduvos girias, prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „naujuoju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai. 1656 m. pastatyta katalikų Pilviškių bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla.

1791 m. pabaigoje miestelis gavo savivaldą, 1792 m. vasario 23 d. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises ir suteikė herbą (šv. Joną Nepomuką), tačiau 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. 17951807 m. valdant Prūsijai savivalda atgauta.

Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis, 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių.

1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1858 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1913 m. į Pilviškius paskirto vikarauti kunigo Vlado Pėstininko pastangomis miestelyje pastatyta didelė mūrinė senelių prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose.

Pagal Lietuvos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, Pilviškių miestelyje buvo 300 ūkių ar sodybų ir 2358 gyventojai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas Antanas Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje.

1998 m. pastatytas obeliskas Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui (1915–1948). Kasmet rengiamos Joninių ir Baltramiejaus šventės.

1999 m. prelatas V. Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą, kovo 16 d. prezidento dekretu patvirtintas Pilviškių herbas.

Po 2001 m. prie Pilviškių prijungti aplinkiniai kaimai: Dvarnieji, Stotis, Padurpinyčys.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. Pilviškių seniūnijos centras  ?
1808 m.  ? Varšuvos kunigaikštystė
19181950 m. Pilviškių valsčiaus centras Vilkaviškio apskritis
1950–1995 m. Pilviškių apylinkės centras Vilkaviškio rajonas
nuo 1995 m. Pilviškių seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pilviškiai pavadinti tikriausiai pagal Pilvės upelį, pratekantį greta, pridedant priesagą -išk- (analogijos Suvalkijoje – Aistiškiai, Gulbiniškiai ir kt.).

Taip pat esama versijos, kad pavadinimas kilęs nuo dviejų pro miestelį tekančių upių: Pilvės ir Višakio (greta Pilviškių įteka į Šešupę), tačiau gyvenviečių vardų daryba iš dviejų upių Lietuvai nėra būdinga, be to, neaišku, kaip upės šaknis Višak- galėjo sutrumpėti iki višk-.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[2] 1980 m.[3] 1986 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 283 1 420 1 477 1 493 2 305


Pilviškių katalikų bažnyčia

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pilviškių pagrindiniai keliai yra  137  PilviškiaiŠakiaiJurbarkas  į šiaurę,  136  VinčaiPilviškiaiVilkaviškis  iš pietvakarių į pietryčius, o 1 km nuo Pilviškių į pietvakarius prasideda kelias  187  GižaiPilviškiai .

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelis išsidėstęs prie Šešupės, kur į ją įteka Pilvė (pietuose) ir Višakis (šiaurėje). Šiaurėje prie miestelio prieina Dvarnieji, šiaurės vakaruose – Padurpinyčys ir už jo – Stoties kaimas, kuriame yra Pilviškių geležinkelio stotis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Pilviškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 854 psl.
  3. Pilviškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 627 psl.
  4. Pilviškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 381 psl.
  • Pilviškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 422 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pilviškiai metų tėkmėje: istorijos fragmentai nuotraukose (sud. Justina Kirvelaitytė). – Marijampolė: TeleSATpressa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-44-0
  • Pilviškių ir Barzdų parapijos – jų ganytojai (sud. Rimvydas Butautas Kudirka). – Vilnius: Gediminas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-05-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Barzdai – 7 km
Baltrušiai – 3 km
Bagotoji – 10 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Opšrūtai – 7 km
VILKAVIŠKIS – 16 km
Sausbaliai – 3 km
GIŽAI – 16 km
ANTANAVAS – 6 km


Svarbiausios gyvenvietės Vilkaviškio rajone

Alvitas · Bartninkai · Gižai · Gražiškiai · Keturvalakiai · Kybartai · Klausučiai · Pajevonys · Pilviškiai · Vilkaviškis · Virbalis · Vištytis