Sinagoga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilkaviškio sinagoga
Amsterdamo Esnoga sinagoga

Sinagoga (gr. synagōgē – susirinkimas) – judėjų maldos namai.

Joje laikomos pamaldos, skaitomas ir aiškinamas Tanachas. Dažniausiai būna taisyklingo plano, dviejų, trijų, ar penkių navų halinis pastatas. Vidaus erdvę sudaro maldų salė vyrams su sakykla (vad. bima) ir altoriumi – labiausiai apšviesta šventyklos dalis, dažnai su kupolu. Salės šonuose ir prieangyje – patalpos moterims, nes sinagogoje moterys turi būti atskirtos nuo vyrų. Kai kada sinagogos turi priestatus (biblioteka, rabino gyvenamosios patalpos ir kt.).

Lietuvoje sinagogas pradėta statyti XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Jau XIX a. sinagogų buvo visuose didesniuose miestuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia Kauno ir Vilniaus sinagogos. Mūrinių vasarinių ir žieminių sinagogų kompleksai dar išlikę Kėdainiuose, Joniškyje ir Kalvarijoje. Europos mastu unikalios medinės sinagogos tebestovi Kurkliuose, Žiežmariuose, Alantoje, Rozalime, Tirkšliuose, Laukuvoje ir Pakruojyje; pastaroji seniausia ir vertingiausia. Visų šių sinagogų būklė kritinė, interjerai sunaikinti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sinagoga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka