Ponų taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ponų tarybaLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.

Įgaliojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Vykdė kai kurias administracines, o kartu su Didžiuoju kunigaikščiu ir įstatymų leidimo funkcijas. Mirus Didžiajam kunigaikščiui atlikdavo ir jo funkcijas, taip pat organizuodavo naujo Didžiojo kunigaikščio rinkimus. Nuo 1445 m. Gardine Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero sušaukto bajorų susirinkimo faktiškai atliko visas vyriausybės funkcijas.

1492 m. Didysis kunigaikštis Aleksandras (14921506 m.) savo privilegija įteisino Ponų tarybos teises ir funkcijas – Didysis Kunigaikštis įsipareigojo nespręsti valstybės, ypač užsienio reikalų, neleisti naujų įstatymų be Ponų tarybos, derinti su ja valstybės pareigūnų skyrimą, iš bajorų atstovų buvo sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas.

1506 m. Žygimantas Senasis įsipareigojo be Ponų tarybos nekeisti ir senų įstatymų. 1566 m. II Lietuvos Statutas nustatė valdžių pasidalijimą tarp Ponų tarybos ir Seimo.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Ponų tarybą sudarė nuo 35 iki 50 nuolatinių narių, žymiausių bajorų didikų giminių atstovų, savo pareigas paprastai ėjusių iki mirties. Pagal pareigas į ją būtinai įeidavo Vilniaus ir Trakų vaivados bei kaštelionai, Žemaitijos seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris. Jie sudarė Slaptąją tarybą, kuri faktiškai ir spręsdavo visus valstybės klausimus. Pilna sudėtimi Ponų taryba buvo šaukiama retai.