Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus bažnyčia.
54°38′50.01″ š. pl. 23°2′22.23″ r. ilg. / 54.6472250°š. pl. 23.0395083°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Vilkaviškis |
| Adresas | vyskupo A. Karoso g. 2 |
| Pastatyta (įrengta) | 1894 m. |
Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilkaviškyje. II Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos bažnyčia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilkaviškyje 1894 m. pastatyta cerkvė po Pirmojo pasaulinio karo neteko parapijiečių, todėl 1922 m. perduota katalikams ir vadinosi Vilkaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Cerkvės pertvarkymu į bažnyčią rūpinosi kunigas (vėliau prelatas) Juozas Laukaitis. 1944 m. nugriovus Vilkaviškio katedrą, buvusi cerkvė tapo vienintele Vilkaviškio bažnyčia, į ją perkeltos šventųjų relikvijos. Ją atnaujino, įvedė šildymą klebonas (nuo 1958 m. Vilkaviškio dekanas) Konstantinas Ambrasas (1922–1985). Vikaras Juozas Jakaitis (1923–1988) 1949 m. rugpjūčio 19 d. areštuotas ir 10 m. ištremtas.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia yra stačiatikių cerkvėms būdingos struktūros ir ašinės trijų dalių kompozicijos, su varpinės bokštu virš prieangio. Viduje dominuoja aukšta navos erdvė. Yra trys altoriai.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilkaviškio dekanato bažnyčios Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.