Stalo tenisas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Stalo tenisas – judri rakečių sporto šaka, žaidžiama su lengvais kamuoliukais ant specialaus stalo teniso stalo.

Stalo teniso rungtynės

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ši sporto šaka sugalvota Didžiojoje Britanijoje 1880 m., o dabartinio pavidalo tapo 1900 m. Dėl garso, kurį sukelia celiuloidinis kamuoliukas, atšokdamas nuo stalo, šis žaidimas buvo pavadintas „ping – pong“. Tačiau šis pavadinimas buvo užpatentuotas JAV, todėl europiečiai šią sporto šaką pavadino stalo tenisu. Tarptautinė stalo teniso federacija (TSTF) buvo įsteigta Berlyne 1926 m. ir tais pačiais metais įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Iki 1950 m. šioje sporto šakoje dominavo vengrai, čekai ir anglai, o po to japonai ir kinai įsiveržė į pirmaujančias pozicijas, pateikdami žaidime daug taktikos ir technikos naujovių.

Taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Stalas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Viršutinė stalo dalis, vadinama žaidžiančiuoju paviršiumi, turi būti stačiakampio formos 2,74 m ilgio ir 1,525 m pločio ir turi būti horizontalioje plokštumoje 76 cm nuo grindų.
  • Vertikalūs stalo plokštės šonai nėra stalo žaidžiamasis paviršius.
  • Žaidžiamasis paviršius gali būti pagamintas iš bet kokios medžiagos ir turi užtikrinti vienodą atšokimą apie 23 cm, kada standartinis kamuoliukas krenta iš 30 cm aukščio.
  • Žaidžiamasis paviršius turi būti tamsios matinės spalvos, bet su balta šonine 2 cm pločio linija, einančia išilgai kiekvieno 2,74 m krašto ir su 2 cm pločio galine linija, einančia išilgai kiekvieno 1,525 m krašto.
  • Žaidžiamasis paviršius turi būti padalintas į dvi lygias dalis vertikaliu tinkleliu, einančiu lygiagrečiai galinėms linijoms ir besitęsiančiomis per visą kiekvienos stalo pusės plotį.
  • Dvejetų susitikimams kiekviena stalo pusė turi būti padalinta į dvi lygias dalis 3 mm pločio balta centrine (vidurine) linija, einančia lygiagrečiai su šoninėmis linijomis; centrinė linija laikoma kiekvienos dešiniosios pusės dalimi.

Tinklas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tinkliuko komplektas susideda iš tinkliuko, pakabinimo įrangos ir tvirtinimo stovelių, įskaitant veržtuvus (spaustuvus) jo pritvirtinimui prie stalo.
  • Tinkliukas kabinamas ant virvutės, kurios abu galai tvirtinami prie stovelių 15,25 cm aukštyje, o išorinė stovelio pusė turi būti 15,25 cm atstumu nuo stalo šoninės linijos.
  • Tinkliuko viršus per savo ilgį turi būti 15,25 cm atstumu nuo stalo šoninės linijos.
  • Apatinė tinkliuko dalis per visą savo ilgį turi būti kiek įmanoma arčiau žaidžiamojo paviršiaus, o tinkliuko galai turi būti kuo arčiau tinkliuko stovelių.

Kamuoliukas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kamuoliukas turi būti apvalus, jo skersmuo 40 mm.
  • Kamuoliukas turi sverti 2,7 gr.
  • Kamuoliukas turi būti pagamintas iš celiulioido ar kitos panašios plastmasės ir turi būti matinės baltos ar oranžinės spalvos.

Raketė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Raketė gali būti bet kokio dydžio, formos ar svorio, tačiau jos pagrindas turi būti lygus ir kietas.
  • Mažiausiai 85% pagrindo storio turi būti iš natūralaus medžio; rišamoji medžiaga pagrindo viduryje gali būti sustiprinta pluoštine medžiaga, tokia kaip anglies pluoštas

stiklo pluoštas ar presuotas popierius, tačiau jis negali būti storesnis nei 7,5% bendro storio arba 0,35 mm storio atsižvelgiant į tą skaitmenį, kuris yra mažesnis.

  • Raketės pagrindo pusė, skirta smūgiuoti kamuoliuką, turi būti padengta arba paprasta dantyta guma dantukais į viršų, kurios bendras storis kartu su klijais nedidesnis kaip 2 mm, arba sluoksninė guma dantukais į viršų ar į apačią, kurios bendras storis kartu su klijais nedidesnis nei 4 mm.
  • Guma turi visiškai uždengti raketės pagrindo paviršių, tačiau neturi išeiti už jos ribų, išskyrus tą dalį, kuri yra arčiausiai koto ir apimama pirštais, gali būti neuždengta ar padengta kokia nors kita medžiaga.
  • Pagrindas ir bet kuris vidinis pagrindą dengiančios medžiagos ar klijų sluoksnis toje pusėje, kur naudojama atmušti kamuoliukui, turi būti ištisinis ir vienodo storio.
  • Abi pagrindo pusės, nepriklausomai ar yra padengtos guma ar ne, turi būti matinės ryškiai raudonos spalvos vienoje pusėje ir juodos kitoje.
  • Pagrindą dengiančias medžiagas (gumą) leidžiama naudoti, kai jos yra patvirtintos ITTF, be kokio nors fizinio, cheminio ir kito poveikio, kuris pakenktų žaidimo savybes (trintį, vaizdą, spalvą, sandarą, paviršių ir t.t.).
  • Leidžiami nedideli paviršiaus vientisumo ar spalvos vienodumo nukrypimai, kurie atsiranda dėl atsitiktinių pažeidimų ir susidėvėjimo su ta sąlyga, kad šie nukrypimai žymiai nepakeis raketės paviršiaus savybių.
  • Susitikimo pradžioje ir kai raketė pakeičiama susitikimo metu, žaidėjas turi parodyti savo varžovui ir teisėjui raketę su kuria jis žais, kad jie galėtų apžiūrėti.

Padavimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Padavimas prasideda, kai kamuoliukas nejudamai guli ant paduodančiojo žaidėjo laisvosios rankos atviro delno.
  • Paduodantysis išmeta kamuoliuką kiek įmanoma vertikaliau į viršų, nesuteikdamas jam sukimosi taip, kad jis pakiltų mažiausiai 16 cm nuo laisvosios rankos delno ir krisdamas žemyn, kol jis bus smūgiuojamas, nieko nepaliestų.
  • Kai kamuoliukas krenta žemyn, paduodantysis turi smūgiuoti jį taip, kad jis pirmiausia paliestų jo stalo pusę, o po to pralėkęs virš arba aplink tinkliuko komplektą iš karto paliestų priimančio žaidėjo stalo pusę; dvejetų žaidime kamuoliukas turi paliesti dešiniąsias paduodančiojo ir priimančiojo stalo puses.
  • Nuo padavimo pradžios iki tol, kol kamuoliukas bus smūgiuojamas, jis turi būti virš žaidžiamojo paviršiaus ir už paduodančiojo žaidėjo stalo pusės galinės linijos. Kamuoliukas neturi būti slepiamas nuo priimančiojo žaidėjo bet kuria kūno ar drabužių dalimi paduodančiojo žaidėjo ar jo dvejeto partnerio.
  • Atlikus padavimą, paduodančiojo laisva ranka ir delnas turi būti atitraukta, erdvėje nuo kamuoliuko ir tinkliuko.

Erdvė tarp kamuoliuko ir tinkliuko yra paaiškinama per kamuoliuką, tinklelį ir į viršų kylančią erdvę.

  • Žaidėjas privalo atlikti padavimą taip, kad teisėjas ar jo padėjėjas galėtų matyti, ar padavimas atitinka taisyklingo padavimo reikalavimus.
  • Jei teisėjas abejoja ar teisingai atliktas padavimas, teisėjas gali esant pirmam šios taisyklės pažeidimui paduodantįjį įspėti be taško įskaitymo priimančiajam.
  • Jei ir toliau susitikime to paties žaidėjo ar jo dvejeto poros partnerio padavimas bus abejotinas dėl tos pačios ar kitų priežasčių, priimančiajam žaidėjui skiriamas taškas.
  • Kada aiškiai yra pažeidžiami taisyklingo padavimo taisyklių reikalavimai, paduodantysis žaidėjas neturi būti įspėjamas, o priimančiajam žaidėjui skiriamas taškas.
  • Išimtinais atvejais teisėjas gali taikyti švelnesnius reikalavimus padavimui, kai jis yra įsitikinęs, kad dėl fizinės žaidėjo negalios negalima atlikti taisyklingo padavimo.

Kamuoliuko grąžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paduodant ar grąžinant kamuoliuką, jis turi būti smūgiuojamas taip, kad jis pralėkęs virš arba aplink tinkliuko komplektą, paliestų varžovo stalo pusę iš karto arba po to, kai buvo paliestas tinkliukas.

Žaidimo tvarka[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vienetų žaidime paduodantysis pirmiausia turi atlikti taisyklingą padavimą, o priimantysis turi teisingai jį grąžinti ir po to paduodantysis ir priimantysis pakaitomis smūgiuoja kamuoliuką vienas kitam.
  • Dvejetų žaidime paduodantysis pirmiausia teisingai paduoda kamuoliuką, priimantysis žaidėjas teisingai ji grąžina. Tada paduodančiojo partneris turi atlikti taisyklingą grąžinimą, o po to priimančio partneris teisingai ji grąžina; tolimesnėje žaidimo eigoje kiekvienas žaidėjas ta pačia tvarka turi teisingai grąžinti kamuoliuką.
  • Kada du žaidėjai, sėdintys invalido vežimėlyje ir sudarantys porą, dalyvauja dvejetų varžybose, tai pradžioje paduodantysis žaidėjas turi atlikti padavimą, o priimantysis žaidėjas turi gražinti kamuoliuką; paskui bet kuris poros žaidėjas gali atlikti kamuoliuko gražinimą. Tačiau jokia žaidėjo vežimėlio dalis negali būti už menamos stalo centro linijos tęsinio. Jei taip atsitinka, teisėjas privalo skirti tašką varžovų porai.

Peržaidimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kova dėl taško peržaidžiama, jei:

  • bet kuriuo taisyklingo padavimo atveju kamuoliukas, skriejantis virš arba aplink tinkliuko komplektą paliečia jį arba jo skriejimui sutrukdo priimantysis žaidėjas arba jo dvejeto partneris;
  • padavimas atliekamas tada, kada priimantysis arba jo dvejeto poros žaidėjas nėra pasiruošę padavimo priėmimui, su sąlyga, kad nei priimantysis, nei jo partneris nesistengia smūgiuoti kamuoliuko;
  • nesėkmingas kamuoliuko padavimas, grąžinimas ar kokių nors taisyklių reikalavimų pažeidimas įvyko dėl trukdymų, nepriklausančių nuo žaidėjų valios;
  • žaidimas yra pertraukiamas teisėjo ar jo padėjėjo;
  • jei padavimą atlieka neįgalus žmogus, sėdintis invalido vežimėlyje padavimas, bet kokiu atveju yra teisingas.

Žaidimas gali būti pertraukiamas:

  • atitaisyti pastebėtą klaidą padavimo, priėmimo eiliškume ar apsikeičiant stalo pusėmis;
  • įvedant žaidimo pagreitinimo (13 smūgių) taisyklę;
  • norint įspėti arba nubausti žaidėją;
  • jei žaidimo sąlygos pasikeitė tiek, kad gali turėti įtakos kovojant dėl taško.

Taškai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kova dėl taško neperžaidžiama, žaidėjas laimi tašką:

  • jei jo varžovas neteisingai paduoda;
  • jei jo varžovas neteisingai gražina;
  • jei po jo atlikto teisingo padavimo arba grąžinimo kamuoliukas palies ką nors, išskyrus tinkliuko komplektą, prieš tai, kol jį smūgiuos varžovas;
  • jei kamuoliukas praskrieja galinę liniją nepalietęs jo stalo pusės po to, kai paskutinysis kamuoliuką smūgiavo varžovas;
  • jei jo varžovas sutrukdo kamuoliuko skriejimui;
  • jei jo varžovas sutrukdo kamuoliuko skriejimui;
  • jei jo varžovas smūgiuoja kamuoliuką raketės puse, kurios paviršius neatitinka 2.4.3, 2.4.4 ir 2.4.5 reikalavimų;
  • jei jo varžovas ar kas nors, ką jo varžovas dėvi ar nešioja, pajudina stalą;
  • jei jo varžovas ar kas nors, ką jo varžovas dėvi ar nešioja, paliečia tinkliuko komplektą;
  • jei jo varžovas laisva ranka paliečia stalo žaidimo paviršių;
  • jei dvejetų žaidime, kuris nors iš varžovų smūgiuoja kamuoliuką ne eilės tvarka, nustatyta susitikimo pradžioje, kuris pirmas turi paduoti ir kuris pirmas priimti;
  • kaip nurodyta žaidimo pagreitinimo taisyklės 2.15.2 punkte.

Setą laimi žaidėjas (ar žaidėjų pora) pirmasis surinkęs 11 taškų, išskyrus, kai abu žaidėjai (arba žaidėjų poros) surenka po 10 taškų, tada setą laimi pirmasis žaidėjas (ar žaidėjų pora), kuris pirmas paeiliui laimi 2 taškus.

Susitikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Susitikimą sudaro žaidimas iš bet kurio nelyginio skaičiaus setų ( 3,5,7 ar 9 setai).

  • Kamuoliuko padavimo, priėmimo ir stalo pusių pasirinkimo teisę apsprendžia burtai ir jų laimėtojas gali rinktis būti pirmuoju paduodančiuoju ar priimančiuoju, ar pradėti žaidimą norimoje stalo pusėje.
  • Kuomet vienas žaidėjas (ar pora) pasirinko padavimą, priėmimą ar norimą stalo pusę, kitas žaidėjas (ar pora) renkasi iš likusių galimybių.
  • Po 2 sužaistų taškų priimantysis žaidėjas ar pora tampa kamuoliuką paduodančiuoju žaidėju ar pora, ir taip žaidimas tęsiasi iki seto pabaigos, išskyrus, kai abu žaidėjai ar poros surenka po 10 taškų arba yra įvesta žaidimo pagreitinimo taisyklė, tada kamuoliuko padavimo ir priėmimo seka turi būti ta pati, tačiau kiekvienas žaidėjas iki seto pabaigos paeiliui padavinės tiktai po vieną kartą (kol laimimas taškas).
  • Dvejetų žaidime kiekvieno seto pradžioje pora, turinti teisę paduoti pirmoji, turi pasirinkti, kuris iš jų žaidėjų pirmasis tai padarys, o pirmajame sete priimančioji pora turi nuspręsti, kuris iš jų priiminės pirmasis; sekančiuose to paties susitikimo setuose pirmuoju paduodančiuoju bus tas žaidėjas, kuris sužaistame sete jam padavinėjo.
  • Dvejetų žaidime keičiantis padavimui, buvęs priimantysis tampa paduodančiuoju, padavusiojo partneris tampa priimančiuoju.
  • Žaidėjas ar jų pora, kuri viename sete padavinėjo pirmoji, sekančiame susitikimo sete bus priimančiąja. Paskutiniame galimame dvejetų susitikimo sete, vienai iš porų pirmajai surinkus5 taškus, pora, kuriai reikės priiminėti padavimus, turi pakeisti sustojimo tvarką.
  • Žaidėjas ar jų pora, pradėję žaisti vienoje stalo pusėje, sekantį setą turi žaisti kitoje stalo pusėje. Paskutiniame galimame susitikimo sete žaidėjai ar pora turi pasikeisti stalo pusėmis, kai vienas iš pirmaujančių žaidėjų ar porų surenka 5 taškus.

Kamuoliuko padavimo, priėmimo ir stalo pusių pasikeitimo eiliškumo pažeidimai:

  • Jeigu žaidėjas paduoda ar priima kamuoliuką ne pagal eilę, teisėjas pastebėjęs klaidą, tuojau pat privalo nutraukti žaidimą ir jį atnaujinti pagal susitikimo pradžioje nustatytą žaidimo seką, kuriam žaidėjui paduoti ir priimti nuo esamo rezultato, kuris jau buvo pasiektas. Dvejetų žaidime – tvarka nustatoma pagal to seto, kurio eigoje klaida buvo pastebėta, pradžios žaidimo seką.
  • Jeigu žaidėjai nepasikeitė stalo pusėmis, kada jiems reikėjo tai padaryti, teisėjas pastebėjęs klaidą tuojau pat privalo nutraukti žaidimą ir jį atnaujinti, žaidėjams pasikeitus stalo pusėmis, nuo pasiekto rezultato ir sutinkamai su eiliškumu, nustatytu susitikimo pradžioje.
  • Bet kuriuo atveju visi taškai, sužaisti iki klaidos pastebėjimo, yra įskaitomi.

Žaidimo pagreitinimo (13 smūgių) taisyklė

  • Žaidimo pagreitinimo taisyklė įvedama, jeigu setas neužbaigiamas per 10 min., arba abiejų žaidėjų ar porų prašymu bet kuriuo ankstesniu laiku, išskyrus tą atvejį, kai abu žaidėjai ar poros yra surinkę po 9 taškus.
  • Kai žaidimui skirtas laikas pasibaigia, o kamuoliukas dar yra žaidime, teisėjas nutraukia. Po to kamuoliuką paduoda tas žaidėjas, kuris padavė prieš sustabdant žaidimą.
  • Kai žaidimui skirtas laikas pasibaigia, o kamuoliukas tuo metu nėra žaidime, žaidimas tęsiamas paduodant buvusiam priimančiajam žaidėjui prieš tai vykusioje kovoje dėl taško.
  • Toliau kiekvienas žaidėjas kamuoliuką paduoda paeiliui po vieną kartą, ir jei priimantysis žaidėjas ar pora 13 kartųteisingai grąžina kamuoliuką, priimantysis laimi tašką.
  • Jei yra įvesta žaidimo pagreitinimo taisyklė, visi kiti to susitikimo setai turės būti žaidžiami pagal žaidimo pagreitinimo taisyklę.

Apranga[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žaidimo aprangą sudaro marškinėliai trumpomis rankovėmis, trumpos kelnaitės ar sijonukas, kojinės ir sportiniai bateliai; kitus drabužius, kaip pvz. treniruočių kostiumą ar jo dalį, žaidimo metu dėvėti leidžiama tik vyriausiajam teisėjui leidus.
  • Pagrindinė marškinėlių, sijonėlio ir kelnaičių spalva, išskyrus marškinėlių rankoves ir apykakles, turi aiškiai skirtis nuo varžybose naudojamų kamuoliukų spalvos.
  • Ant marškinėlių nugaros gali būti numeriai ir užrašai, padedantys nustatyti žaidėjo asmenį, jo Asociaciją, tarpklubiniuose susitikimuose – jo klubą, o reklama sutinkamai su nurodymais 3.2.4.9 punkte.
  • Organizatorių reikalavimu žaidėjų skiriamieji numeriai turi pirmenybę prieš reklamą, esančią marškinėlių centre iš nugaros pusės; tokie numeriai turi tilpti ant audinio juostos, kurios bendras plotas ne didesnis kaip 600 cm².
  • Bet kokie ženklinimai, papuošimai, juostelės, apvadai, esantys ant žaidėjo aprangos priekio ar šono, ir bet kokie daiktai, kaip pvz. papuošalai, kuriuos nešioja žaidėjas, negali būti ryškūs ar blizgantys, kad neakintų varžovo.
  • Ant žaidimo aprangos negali būti papuošimų ar užrašų, kurie būtų įžeidžiantys ar diskredituotų stalo tenisą.
  • Bet kokius žaidimo aprangos teisėtumo ar priimtinumo klausimus sprendžia vyriausias teisėjas.
  • Vienos komandos žaidėjai, dalyvaujantys komandiniame susitikime, o taip pat vienos Asociacijos žaidėjai, sudarantys dvejetų porą pasaulio čempionate ar Olimpinėse žaidynėse, privalo būti aprengti vienodai su galima išimtimi kojinėms, bateliams ir skaičiumi, spalva ir reklamos dizainu ant aprangos. Žaidėjai, iš vienos Asociacijos sudarantys porą dvejetų žaidimuose, gali dėvėti aprangą skirtingų gamintojų, jeigu pagrindinė spalva jų aprangos vienoda ir jų Asociacija patvirtina minėtą procedūrą.
  • Besivaržantys žaidėjai ir jų poros turi dėvėti pakankamai skirtingų spalvų marškinėlius, kad žiūrovai juos lengvai galėtų atskirti.
  • Kada besivaržantys žaidėjai ar komandos turi panašią aprangą ir negali susitarti, kuriems iš jų ją pasikeisti, sprendimas priimamas burtu keliu.
  • Pasaulio ir Olimpinėse varžybose bei atviruose tarptautiniuose čempionatuose žaidėjai privalo dėvėti marškinėlius ir kelnaites bei sijonėlius, kuriuos patvirtino jų Asociacija.

Žaidimo sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žaidimo aikštelė neturi būti mažesnė kaip 14 m ilgio, 7 m pločio ir 5 m aukščio.
  • Sekantis išvardintas žaidimui skirtas inventorius ir priemonės laikomos žaidimo aikštelės dalimi:stalas su tinkliuko komplektu, teisėjo stalas ir kėdė, skaitytuvai, rankšluosčių ir kamuoliukų dėžutės, stalų numeriai, aptvarai, grindų danga, įrenginiai skirti žaidėjų pavardėms ir jų Asociacijų užrašams nurodyti.
  • Žaidimo aikštelė turi būti aptverta maždaug 75 cm aukščio tamsios spalvos aptvarais, kurie atskirtų ją nuo kitų žaidimo aikštelių ir žiūrovų.
  • Pasaulio ir Olimpinėse varžybose apšvietimo stiprumas, matuojant jį stalo paviršiaus lygyje, turi būti vienodas visame žaidimo paviršiuje ir ne mažesnis kaip 1000 lux, o bet kurioje žaidimo aikštelės dalyje – 500 lux; kitose varžybose apšvietimo stiprumas virš viso žaidžiamojo paviršiaus ne mažesnis kaip 600 lux, o žaidimo aikštelėje – 400 lux.
  • Kai naudojamas keletas stalų, apšvietimo lygis turi būti vienodas jiems visiems ir foninis apšvietimas žaidimo salėje neturi būti didesnis negu žemiausias žaidimo aikštelės apšvietimo lygis.
  • Šviesos šaltinis negali būti žemiau kaip 5 m nuo grindų.
  • Fonas turi būti tamsus be ryškių šviesos šaltinių ir be dienos šviesos, sklindančios per neuždengtus langus ar plyšius.
  • Grindys negali būti šviesios, blizgančios ar slidžios, ir jų paviršius negali būti plytinis, keramikinis, betoninis ar akmeninis; Pasaulio ir Olimpinėse varžybose grindys turi būti medinės arba ruloninės sintetinės medžiagos, kurios rūšį ir tipą patvirtino (leidžia) ITTF.

Teisėjavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienoms varžyboms yra skiriamas vyriausias teisėjas ir jo pavardė bei buvimo vieta turi būti žinoma varžybų dalyviams ir komandų kapitonams, jei tokia yra. Vyriausias teisėjas atsako už:

  • burtų traukimą;
  • tvarkaraščio sudarymą, nurodant laiką ir stalus;
  • susitikimų teisėjų paskyrimą;
  • instruktažo susitikimų teisėjams prieš varžybas pravedimą;
  • žaidėjų teisėtumo patikrinimą;
  • sprendimą, ar žaidimą stabdyti būtinu atveju;
  • sprendimą, ar žaidėjas gali išeiti iš žaidimo aikštelės susitikimo metu;
  • sprendimą, ar gali būti prailgintas nustatytas apšilimui skirtas laikas;
  • sprendimą, ar žaidėjai susitikimo metu gali dėvėti treniruočių kostiumą;
  • sprendimą bet kuriuo taisyklių ir nuostatų taikimo klausimu, įskaitant aprangos, žaidimo inventoriaus ir žaidimo sąlygų tinkamumą;
  • sprendimą, ar ir kur žaidėjai galės treniruotis priverstinio žaidimo sustabdymo atveju;
  • drausminių nuobaudų taikymą, kai netinkamai elgiamasi ar nesilaikoma kitų nurodymų.

Kai varžybų organizacinio komiteto sutarimu, kurios nors vyriausiojo teisėjo pareigos yra pavedamos kitiems asmenims, konkrečios jų pareigos ir šių asmenų buvimo vietos turi būti žinomos dalyviams ir, kur paskirti – komandų kapitonai. Vyriausias teisėjas ar jį pavaduojantis asmuo (jam nesant) privalo visą laiką būti varžybų vietoje. Jeigu vyriausias teisėjas mano, kad yra būtina tai padaryti, jis gali pakeisti teisėją kitu bet kuriuo metu, tačiau jis negali pakeisti jau priimti sprendimo, kurį padarė pakeistasis teisėjas savo kompetencijos ribose. Žaidėjai turi būti vyriausiojo teisėjo pavaldume (priklausomybėje), kai jie atvyksta į varžybų vietą ir iki tol, kol palieka ją.

Kiekvienam susitikimui turi būti paskirtas teisėjas ir teisėjo padėjėjas. Teisėjas turi sėdėti ar stovėti vienoje linijoje su tinkliuku, o teisėjo padėjėjas turėtų sėdėti priešais jį, kitoje stalo pusėje. Teisėjas privalo:

  • patikrinti inventoriaus tinkamumą, žaidimo sąlygas ir apie trūkumus informuoti vyriausiąjį teisėją;
  • paduoti žaidėjams pirmą nerinktą kamuoliuką, kaip nurodyta 3.4.2.1.1-3.4.2.1.2 punktuose.
  • pravesti burtų traukimą, kad žaidėjai pasirinktų padavimą, priėmimą ir stalo pusę;
  • spręsti, ar žaidėjui turinčiam fizinį trūkumą, galima taikyti švelnesnius padavimo taisyklių reikalavimus;
  • kontroliuoti padavimo eiliškumą, priėmimo teisiškumą bei savalaikį pasikeitimą stalo pusėmis ir atitaisyti kai kurias su šiais nurodymais pasitaikančias klaidas;
  • nuspręsti ar kova dėl taško baigiasi rezultatyviai, ar reikia peržaisti;
  • skelbia rezultatą pagal nustatytą tvarką;
  • atitinkamu laiku įvesti žaidimo pagreitinimo taisyklę;
  • užtikrinti žaidimo nepertraukiamumą;
  • užtikrinti, kad būtų vykdomi taisyklių dėl žaidėjų elgesio ir patarimų žaidėjams reikalavimai;
  • atlikti burtus su žaidėju, žaidėjų pora ar komanda dėl marškinėlių pasikeitimo, kai varžovai ar komandos turi panašius marškinėlius ir nesutinka, kuriems iš jų reikia juos pasikeisti.

Teisėjo padėjėjas privalo:

  • teisėjo padėjėjas turi nuspręsti, ar kamuoliukas paliečia ar nepaliečia stalo kraštą toje stalo pusėje, kuri yra arčiau jo;
  • praneša teisėjui apie patarimų ir žaidėjų elgesio taisyklių reikalavimų pažeidimus.

Kaip teisėjas, taip ir teisėjo padėjėjas gali:

  • nuspręsti, kad žaidėjas atliko padavimą neteisingai;
  • nuspręsti, kad bet kuriuo teisingo padavimo atveju kamuoliukas palietė tinkliuką skriedamas virš jo arba aplink jį;
  • nuspręsti, ar žaidėjas sutrukdo kamuoliuko skriejimui;
  • nuspręsti, ar pasikeitusios žaidimo sąlygos turi įtakos kovai dėl taško;
  • kontroliuoti apšilimo, žaidimo ir pertraukėlių laiko trukmę.

Kaip teisėjo padėjėjas, taip ir kitas paskirtas teisėjas gali būti smūgių skaičiuotoju, kad skaičiuotų priimančio žaidėjo ar poros smūgius, kai įvesta žaidimo pagreitinimo taisyklė.

  • Teisėjas negali pakeisti sprendimo, kurį priėmė teisėjo padėjėjas ar smūgių skaičiuotojas pagal 3.3.2.5 punktą.
  • Žaidėjai teisėjo pavaldume yra nuo tada, kai jie ateina į žaidimo aikštelę ir iki tol, kol palieka ją.

Susitikimo eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Taškų skaičiavimas:

  • Teisėjas privalo skelbti rezultatą tuojau pat, kai kamuoliukas išėjo iš žaidimo, iškart pasibaigus kovai dėl taško arba kaip tai praktiškai įmanoma kuo greičiau padaryti.
  • Teisėjas skelbdamas rezultatą seto eigoje, pirmiausia turi paskelbti taškų skaičių to žaidėjo ar žaidėjų poros, kurie turi teisę atlikti padavimą, o po to varžovo ar varžovų poros surinktą taškų skaičių.
  • Seto pradžioje ir keičiantis padavimui teisėjas privalo nurodyti sekantį paduodantįjį, o taip pat gali skelbti rezultatą, kartu su sekančio paduodančiojo žaidėjo pavarde.
  • Pasibaigus setui, teisėjas privalo paskelbti nugalėjusio žaidėjo ar poros pavardę ir surinktų taškų skaičių, o po to pralaimėjusio žaidėjo ar poros taškų skaičių.

Teisėjas, skelbdamas rezultatą, papildomai gali naudoti gestus ranka, pabrėžiančius jo sprendimus.

  • Kai taškas užskaitomas, teisėjas gali pakelti į pečių aukštį ranką, kuri yra arčiau tašką laimėjusio žaidėjo ar žaidėjų poros.
  • Jeigu dėl kokios nors priežasties reikia kartoti kovą dėl taško, teisėjas gali iškelti ranką virš galvos tam, kad parodytų, jog žaidimas nutraukiamas.

Rezultatas ir smūgių skaičius, kai įvedama žaidimo pagreitinimo taisyklė, turi būti skelbiami anglų kalba arba bet kuria kita kalba, kuri priimtina abiems žaidėjams ar žaidėjų poroms ir teisėjui. Rezultatas turi būti rodomas mechaniniais arba elektroniniais skaitliukais taip, kad jis būtų aiškiai matomas žaidėjams ir žiūrovams. Kuomet žaidėjas už netinkamą elgesį yra įspėjamas, prie skaitliuko, šio žaidėjo pusėje yra padedama geltona kortelė.

Žaidimas poromis[taisyti | redaguoti kodą]

Kitas stalo teniso variantas – žaidimas poromis, kai vienu metu prie stalo stovi keturi žmonės. Tokiu atveju galioja tos pačios taisyklės, kaip ir paprasto žaidimo metu, tik prisideda keletas naujų.

Teisingo padavimo zona

Paduoti kamuoliuką būtina įstrižai. Žaidėjas, kuris padavinėja, stoja dešinėje stalo pusėje, kamuoliukas pirma turi atsimušti paduodančios komandos dešinėje stalo dalyje, peršokti tinklelį ir atsimušti kairėje priešininkų stalo pusėje. Jei kamuoliukas atsimuša netinkamoje zonoje, tašką gauna priešininkų komanda.

Žaidėjai kamuoliuką atmušinėja paeiliui. Jei vienoje komandoje žaidžia žaidėjai A1 ir A2, o kitoje B1 ir B2, pirma atmuša A1, tada B1, A2, B2, A1 ir t. t. Jei atmušama ne savo eilės metu, tašką gauna priešininkų komanda. Atmušimo eiliškumas negali keistis viso seto metu

Padavimais keičiamasi tokia pačia tvarka, kaip ir vyksta žaidimas. Žaidėjui A1 baigus, padavinėja B1, o A2 pasiruošia atmušti. Sužaidus setą, komandos keičiasi stalo pusėmis. Be to, keičiasi atmušimo eiliškumas – jei A1 duodavo padavimus B1, tai naujam sete A1 padavinės žaidėjui B2.

Paskutinio seto metu vienai komandai surinkus 5 taškus būtina pasikeisti ne tik stalo pusėmis, bet ir atmušimo eiliškumu.

Gudrybės[taisyti | redaguoti kodą]

Norint gerai atmušti kamuoliuką, reikia būti su išlavintu gebėjiumu stebėti greitus varžovo judesius. Veiksmingiausi „kirsti“ arba „sukti“ padavimai.

Stalas[taisyti | redaguoti kodą]

Stalo teniso stalas

Garsiausi žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Victor Barna (Vengrija ir Anglija)

    Vienas iš pirmųjų stalo teniso meistrų. 5 kartus vienetų ir 7 kartus dvejetų pasaulio čempionas

  • Jean-Philippe Gatien (Prancūzija)

    1992 m. Olimpinis sidabro medalininkas, 1993 m. pasaulio čempionas

  • Jean-Michel Saive (Belgija)

    1993 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtojas, 1994 m. Euro Top-12 laimėtojas, 1994 m. Europos čempionas, 1994 m. Pasaulio Taurės antros vietos laimėtojas

  • Zoran Primorac (Kroatija)

    1993 ir 1997 m. Pasaulio Taurės laimėtojas, 1998 ir 2000 m. Europos čempionato antros vietos laimėtojas

  • Jan-Ove Waldner (Švedija)

    Pirmasis visų pagrindinių sezono varžybų laimėtojas 1992, 1989 ir 1997 m. pasaulio čempionas, 1987 ir 1991 m. Pasaulio Taurės antros vietos laimėtojas, 1992 m. Barselonos Olimpinių žaidynių vienetų aukso medalio laimėtojas, 2000 m. Sidnėjaus Olimpinių žaidynių sidabro medalininkas, 1990 m. Pasaulio Taurės laimėtojas

  • Wang Liqin (Kinija)

    2001 ir 2005 m. pasaulio čempionas, 2000 m. Olimpinis dvejetų aukso medalininkas, 2004 m. Olimpinis bronzos medalininkas, 2001 m. Pasaulio Taurės finalistas

  • Ma Lin (Kinija)

    1999 ir 2005 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtojas, 2004 m. Olimpinis dvejetų aukso medalininkas, 2000, 2003, ir 2004 m. Pasaulio Taurės laimėtojas

  • Michael Maze (Danija) 2005 m. pasaulio čempionato 3 vietos laimėtojas, 2004 m. Olimpinis dvejetų bronzos medalininkas
  • Timo Boll (Vokietija)

    2002 ir 2005 m. Pasaulio Taurės laimėtojas, 2002 ir 2003 m. Euro Top-12 laimėtojas, 2002 m. Europos čempionas

  • Werner Schlager (Austrija)

    2003 m. pasaulio čempionas, 1999 m. pasaulio čempionato 3 vietos laimėtojas, 1999 m. Pasaulio Taurės antros vietos laimėtojas, 2000 m. Euro Top-12 čempionas

  • Kong Linghui (Kinija)

    Trečiasis visų pagrindinių sezono varžybų laimėtojas 2000 m., 1995 m. pasaulio čempionas, 2001 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtojas, 1996 m. Olimpinis dvejetų aukso medalininkas, 2000 m. Olimpinis dvejetų sidabro medalininkas, 2000 m. Olimpinis vienetų aukso medalininkas, 1995 m. Pasaulio Taurės laimėtojas, 2002 m. Pasaulio Taurės antros vietos laimėtojas

  • Liu Guoliang (Kinija)

    Antrasis visų pagrindinių sezono varžybų laimėtojas 1999 m., 1999 m. pasaulio čempionas, 1995 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtojas, 1996 m. Olimpinis vienetų ir dvejetų aukso medalininkas

  • Wang Tao (Kinija)
  • Jorgen Persson (Švedija)

    1991 m. pasaulio čempionas

  • Matthew Syed (Anglija)

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvos stalo teniso enciklopedija (sud. Mykolas Vygintas Bogušas. – Kaunas: Arx Baltica, 2008. – 272 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-68-5

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Stalo tenisas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka