Veliuona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Veliuona
Veliuona.jpg
Veliuona COA.gif

Veliuona
Koordinatės 55°04′52″N 23°16′08″E / 55.081°N 23.269°E / 55.081; 23.269 (Veliuona)Koordinatės: 55°04′52″N 23°16′08″E / 55.081°N 23.269°E / 55.081; 23.269 (Veliuona)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Veliuonos seniūnija
Gyventojų skaičius 726 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VeliuonaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Veliuonà
Kilmininkas: Veliuonõs
Naudininkas: Veliúonai
Galininkas: Veliúoną
Įnagininkas: Veliúona
Vietininkas: Veliuonojè

Veliuona – miestelis Jurbarko rajono rytinėje dalyje, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, priklauso Antkalnės ir Veliuonos seniūnaitijoms. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis. Viršutinė terasa vadinama Antkalne, apatinė – Pakalne.

Stovi mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), biblioteka, paštas (LT-74054), kultūros centras, stovi dvaro sodyba (XIX a. pradžia, dabar kraštotyros muziejus), Vytauto paminklas (miestelyje priešais bažnyčią pastatytas 1930 m., autorius Apolinaras Šimkūnas), Gedimino paminklas (ant I piliakalnio pastatytas 1922 ar 1925 m.), Kristaus skulptūra (autorius Sigitas Straigys), Veliuonos jubiliejinis paminklas (atidengtas 1991 m., skulptorius Š. Šimulynas), aukuras deivei Velionai (ant I piliakalnio). Pakalnėje išlikęs grūdų sandėlis-magazinas (XIX a.).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Panemuniu regioninis parkas.png
Veliuona iš paukščio skrydžio

Miestelis įsikūręs dviem aukštais Nemuno terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje. Nuo Pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas kunigaikštis Gediminas.

Netoli Vytauto paminklo yra mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra Sigito Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
JURBARKAS – 36 km
RAUDONĖ – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Klangiai – 3 km
SEREDŽIUS – 10 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Veliuona XIX amžiuje

Veliuona – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. 1291 m. Veliuonos pilis (tuomet žinoma kaip Junigeda) pirmą kartą paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. Veliuonos tvirtovė XIII a.XIV a. buvo viena svarbiausių tvirtovių dešiniajame Nemuno krante, kovojant su kryžiuočiais. Už keleto kilometrų nuo dabartinio miestelio 1337 m. buvo minima kryžiuočių pilis Bajerburgas.

1348 m. Aukštutinio Reino kronika mini Veliuonos pilies sunaikinimą, tačiau 1349 m. pilis vėl atstatyta, kurią 1364 m. puolė Ordino magistras: priešpiliai buvo paimti kryžiuočių, bet pilies gynėjai nepasidavė, todėl puolėjai padegė pilį ir šioji pasidavė. 1367 m. atstatyta pilis vėl buvo užpulta ir ją padegė patys gynėjai atsitraukdami.

Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, mirė sužeistas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. 1412 m., pasibaigus kryžiuočių puldinėjimams, Ldk Vytautas Veliuonoje pastatė pilį ant II piliakalnio.

1421 m. minimas miestas (pastatyta Veliuonos bažnyčia). 1443 m. suteikta Magdeburgo teisė. XVI a. šalia pastatyta mokykla, viena pirmųjų Lietuvoje. 1501 m. Ldk Aleksandras Veliuonai patvirtino Magdeburgo (savivaldos) teises. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Veliuoną užrašė Barborai Radvilaitei. [4]

Sovietmečiu buvo Petro Cvirkos kolūkio gyvenvietė.

1992 m. patvirtintas dabartinis Veliuonos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVIII a. Veliuonos valsčiaus centras  ?
XIX a. 2-oji pusė – 1919 m.  ?
19191947 m. Kauno apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501962 m. Veliuonos apylinkės centras Vilkijos rajonas
1962 m. Kauno rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Veliuonos seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Deivė Veliona prie Ražarnių kelio

Nuo 1315 m. kryžiuočių minimos Junigedos pilies vietoje minima Veliuonos pilis. Ji pavadinta pagal čia pat tekantį Veliuonos upelį (dešinysis Nemuno intakas). Tačiau legendose taip pat yra pasakojama, kad šiose vietose stovėjusi mirusiųjų deivės Velionos šventykla, kurios vardą galima sieti su šaknimi „vel-“, turinčią ryšį su pomirtinio gyvenimo būtybėmis (pvz., velniu). Tai buvo mirusiųjų, vėlių deivė.

XIII–XIV a. kryžiuočiai miestelį vadino Frydebergu (vok. Friedeberg – „taikos kalnas“).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m.*[3] 1892 m.*[2] 1970 m.sur. 1983 m. 1987 m.[5] 2001 m.sur.
393 1 000 503 761 886 883
2011 m.sur. - - - - -
726 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas Vytautui Didžiajam
Paminklas Gediminui
  • Didysis kunigaikštis Gediminas (~1275–1341), galbūt palaidotas ar pašarvotas Veliuonoje.
  • Veliuonoje kunigavo poetas Kiprijonas Juozapas Nezabitauskas-Zabitis (1779–1837).
  • XIX a. Veliuonoje gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), kuris apie Veliuonos ir jos apylinkių vestuvių papročius parašė veikalą „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“, surašė apie 5600 liaudies dainų. Mirė Kazanėje, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje.
  • Benediktas Velička (1894–1932), pedagogas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Велона. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 854 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Велона. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 417 psl. (rus.)
  4. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  5. Veliuona. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 479 psl.
  • Veliuonos sakmės ir padavimai (sud. Stasys Liutvinavičius). – Radviliškis: Litera, 2007. – 40 p. – ISBN 978-9955-410-59-1
  • Veliuona. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 338 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]