Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – teatras Vilniuje, biudžetinė nacionalinė įstaiga, organizuojanti muzikinio scenos meno kūrimą ir jo viešą atlikimą. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Operos ir baleto teatro pastatas
Operos ir baleto teatro pastatas.

Operos ir teatro istorija Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Operos teatro Lietuvoje pradžia galima laikyti 1636 m., kada Vilniuje, Žemutinėje pilyje, buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).

XVII a. viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.

Po Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.

1854 m. Rotušės rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.

XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“. 1899 m. Palangoje pastatytas „Amerika pirtyje“ – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – Antanas Vilkutaitis-Keturakis ir Juozas Vilkutaitis.

XIX a. su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Nacionalinės filharmonijos salėje, įvyko dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.

1920 m. pabaigoje Kaune įsteigta Operos vaidykla. Pirmasis spektaklis – Giuseppe Verdi „Traviata“. 1922 m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta. 1925 m. baleto trupė atliko pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibes’o „Coppelia".

Vokietijai okupavus Lietuvą, 1941 m. pabaigoje Vilniuje buvo įsteigtas operos teatras.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, operos teatras buvo atskirtas nuo dramos ir 1944 m. pavadintas Valstybiniu operos ir baleto teatru. 1948 m. jis buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių.

1974 m. teatras persikėlė į naujus rūmus, ten, kur dabar ir įsikūręs Operos ir baleto teatras.

Nuo 1998 m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru.

2003 m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – asociaciją „Opera Europa“ ir ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija).

Teatro veiklos tikslai[taisyti | redaguoti kodą]

Operos ir baleto kurinių herojai teatro fasade
  • Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
  • Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
  • Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
  • Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.

Vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

Dirigentai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Martynas Staškus
  • Robertas Šervenikas
  • Alvydas Šulčys
  • Vytautas Viržonis
  • Modestas Pitrėnas

Operos solistai[taisyti | redaguoti kodą]

 Nuvola kdict glass.png  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
  • Alma Buzaitė (sopranas)
  • Joana Gedmintaitė (sopranas)
  • Sandra Janušaitė (sopranas)
  • Irena Milkevičiūtė (sopranas)
  • Sigutė Stonytė (sopranas)
  • Julija Stupnianek (sopranas)
  • Regina Šilinskaitė (sopranas)
  • Irena Zelenkauskaitė (sopranas)
  • Laima Domikaitė (mecosopranas)
  • Laima Jonutytė (mecosopranas)
  • Eugenija Klivickaitė (mecosopranas)
  • Inesa Linaburgytė (mecosopranas)
  • Ligita Račkauskaitė (mecosopranas)
  • Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)
  • Vytautas Kurnickas (tenoras)
  • Audrius Rubežius (tenoras)
  • Bronius Tamašauskas (tenoras)
  • Jonas Valuckas (tenoras)
  • Vytautas Juozapaitis (baritonas)
  • Arūnas Malikėnas (baritonas)
  • Arvydas Markauskas (baritonas)
  • Dainius Stumbras (baritonas)
  • Eugenijus Vasilevskis (baritonas)
  • Vladas Bagdonas (bosas)
  • Vytautas Bakula (bosas)
  • Egidijus Dauskurdis (bosas)
  • Liudas Norvaišas (bosas)

Choras[taisyti | redaguoti kodą]

  • Česlovas Radžiūnas – choro meno vadovas
  • Alfredas Celiešius – chormeisteris
  • Petras Paulavičius – choro direktorius
  • Jolanta Čiurilaitė – vokalo pedagogė
  • Arūnas Malikėnas – vokalo pedagogas

Baletas[taisyti | redaguoti kodą]

Baleto solistai[taisyti | redaguoti kodą]

Nailia Adigamova, Živilė Baikštytė, Inga Cibulskytė, Miki Hamanaka, Olga Konošenko, Eglė Špokaitė, Rasa Taučiūtė, Eligijus Butkus, Romas Ceizaris, Aurelijus Daraškevičius, Valerijus Fadejevas, Nerijus Juška, Aleksandras Molodovas, Aurimas Paulauskas, Mar­ty­nas Ri­mei­kis, Edvardas Smalakys, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas, Anastasija Tciumakova.

Baleto trupė[taisyti | redaguoti kodą]

Inga Augutytė Ana Baranova Skaidrė Baranskaja Goda Bernotaitė Vaida Sniurevičiutė Egle Brunzaitė Žavinta Čičelytė Asta Gailiušaitė Evelina Kiršytė Elena Dobrygina Kristina Gudziunaite Kristina Galalytė Julija Turkina Monika Garlauskaitė Olga Lopatcenkova Viktorija Gratulevičiūtė Vita Jaristo Urte Bareisyte Maja Dolidze Ilva Juodpusytė Jelena Lebedeva Margarita Makejeva Eglė Medžiūnaitė Antanina Maksimovic Greta Gylyte Jekaterina Romankova Jolita Pilipavičiūtė Olga Rudiakevič Audronė Stackevičiūtė Jolanta Stungytė Margarita Verigaite Tomas Ceizaris Kipras Chlbinskas Jaunius Kasperavičius Laurynas Navickas Anton Pestechin Laimis Roslekas Voicech Zuromskas Daniil Kolmin Kirill Kornilov Gediminas Bubelis Marius Miliauskas Mantas Daraskevicius Rimas Smalakys Vaidas Steponkus

Orkestras[taisyti | redaguoti kodą]

Dirigentai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Robertas Šervenikas – muzikos vadovas
  • Martynas Staškus
  • Alvydas Šulčys
  • Vytautas Viržonis
  • Henrikas Tarvydas – orkestro direktorius
  • Vilius Masilionis – orkestro inspektorius

Šaltiniai, nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]