Seredžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Seredžius
Seredzius002.JPG
Seredžius nuo Palemono kalno
Seredzius COA.gif

Seredžius
Koordinatės 55°04′52″N 23°25′08″E / 55.081°N 23.419°E / 55.081; 23.419 (Seredžius)Koordinatės: 55°04′52″N 23°25′08″E / 55.081°N 23.419°E / 55.081; 23.419 (Seredžius)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Seredžiaus seniūnija
Gyventojų skaičius 590 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: SeredžiusVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Serẽdžius
Kilmininkas: Serẽdžiaus
Naudininkas: Serẽdžiui
Galininkas: Serẽdžių
Įnagininkas: Serẽdžiumi
Vietininkas: Serẽdžiuje

Seredžius – miestelis Jurbarko rajone, prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra neorenesansinė Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1913 m.), Seredžiaus pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-74051).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Panemuniu regioninis parkas.png


Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante (priešais yra Kriūkai), priklauso Panemunių reg. parkui, link Kauno pusės yra įkurtas istorinis kraštovaizdžio draustinis (30 ha).

Pietinėje miestelio dalyje yra senkapių, datuojamų III–IV a. Priešingame Nemuno krante yra Kriūkai. Nuo kalno atsiveria puiki regykla. Prie miestelio vakaruose stūkso du Seredžiaus piliakalniai.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png KLAUSUČIAI – 6 km Padubysys – 6 km ČEKIŠKĖ – 13 km Blank-50px.png
VELIUONA - 10 km
RAUDONĖ - 20 km JURBARKAS - 43 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VILKIJA – 13 km
KAUNAS - 44 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžiais ties dabartiniu Seredžiumi, Nemuno ir Dubysos santakoje stovėjo kryžiuočių pilis (Dubysos pilis). Tai buvo ir svarbus lietuvių gynybos punktas – ant piliakalnio stovėjo Pieštvės pilis, sunaikinta 1363 m.

XVI a. viduryje ėmė kurtis miestelis, turėjęs turgaus, vėliau ir prekymečių privilegiją. Iki XVII a. buvo svarbus prekybos centras prie Nemuno, gyveno daug pirklių ir amatininkų. 1829 m. vanduo nuplovė dalį šlaito, kurio papėdėje stovėjo nemažai namų ir Seredžiaus bažnyčia – viskas nugarmėjo su potvynio vandenimis.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestelis nukentėjo 1914 m. rudenį, kai per Nemuną ties juo kėlėsi iš Rytprūsių atsitraukianti Rusijos imperijos generolo Renenkampfo armija. Taip pat žiaurūs mūšiai Seredžiaus apylinkėse – Dubysos slėnyje vyko 1915 m. pavasarį-vasarą. Kautynių metu didelė dalis miestelio sudegė.

Antrojo pasaulinio karo metu, Vokietijai užpuolus TSRS, miestelis buvo užimtas jau 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos armijos 8-tosios tankų divizijos, 28-ojo šaulių pulko, 8-ojo motociklininkų bataliono karių. Užimant Seredžių žuvo apie 300 Raudonosios Armijos kareivių, įsikūrusių vietos kareivinėse (miestelyje palaidota bene daugiausia tarybinių karių visame Jurbarko rajone). Vokiečių diversantams pavyko užimti sveiką tiltą per Dubysą. Mūšiai miestelio apylinkėse vėl vyko 1944 m. vasarą – besitraukiantys Vokietijos kariai susprogdino aukščiau minėtą tiltą, bet netrukus jis buvo atstatytas vokiečių belaisvių.

Pokario metais Seredžiaus apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos partizanai – Vlado Bilkio-Velnio organizuotas „Ąžuolo“ būrys ir Kazio Puidoko-Beržo būrys. Du kartus – 1944 m. gruodžio 1 d. ir 1945 m. birželio 6 d. naktį partizanai atakavo ir patį miestelį, užėmė jo centre buvusią NKVD ir stribų būstinę. Pirmajam miestelio puolimui (1944) vadovavo garsus Lietuvos partizanų vadas Kazys Veverskis.

Paskutinis Seredžiaus apylinkių partizanas, Jonas Bartušas-Ukrainietis, žuvo 1960 m. vasarą.

1999 m. patvirtintas Seredžiaus herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1920 m. Seredžiaus valsčiaus centras  ?
19201948 m. Kauno apskritis
19481950 m. Vilkijos apskritis
19501962 m. Seredžiaus apylinkė (1950–1954 ir 1963–1995 m. jos centras) Vilkijos rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Seredžiaus seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

J. Otrembskio nuomone, Seredžiaus vardas galėjo kilti nuo slavybės sereda („trečiadienis“) – dienos, kuomet vykdavo savaitiniai turgūs.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1900 m.*[2] 1970 m.sur.[4] 1982 m.[5] 1986 m.[6] 2001 m.sur.
562 1 700 848 750 619 749
2011 m.sur. - - - - -
590 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Piliakalniai[taisyti | redaguoti kodą]

Palemono kalnas
Pagrindinis straipsnis – Seredžiaus piliakalniai.

Vakarinėje miestelio pusėje, prie Pieštvės upelio, išlikęs XIII a. piliakalnis (dar vadinamas Palemono kalnu). Pasak vienos legendos, Nerono valdymo laikais iš Romos pabėgęs jo giminaitis Palemonas čia radęs prieglobstį. Čia buvo garsi senovės lietuvių šventvietė, vėliau stovėjo Pieštvės pilis, kurią kryžiuočiams pavyko sudeginti tik sugriovus Kauno pilį 1363 m.; pilis buvo atstatyta 1412 m., tačiau XV a. pabaigoje sunyko.

Apie 700 m į pietryčius nuo Palemono kalno, Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose yra antrasis piliakalnis, dažniausiai vadinamas Palocėliais. Manoma, kad čia stovėjo kryžiuočių Dubysenbuerg pilis (Dubysos pilis).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Средникъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31 (61) : София — Статика. С.-Петербургъ, 1900., 348 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Средникъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 714 psl. (rus.)
  4. Seredžius. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 188 psl.
  5. Seredžius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 116 psl.
  6. Seredžius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 656 psl.
  • Seredžius. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 333 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]