Elena Grinaveckienė
| Elena Grinaveckienė | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. birželio 10 d. Klišiai, dab. Jurbarkas |
| Mirė | 1999 m. rugsėjo 29 d. (71 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Vladas Grinaveckis |
| Veikla | kalbininkė, dialektologė |
| Partija | 1957 m. SSKP |
| Alma mater | 1952 m. Vilniaus universitetas |
Elena Šopaitytė-Grinaveckienė (1928 m. birželio 10 d. Klišiuose, dab. Jurbarkas – 1999 m. rugsėjo 29 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyras Vladas Grinaveckis. 1947 m. baigė Jurbarko gimnaziją, 1952 m. Vilniaus universitetą. 1958 m. filologijos mokslų kandidatė.[1]
Nuo 1955 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos institutas), 1960–1966 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė. Palaidota Jurbarke.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė lietuvių kalbos, daugiausia Mituvos upyno tarmes, t. p. periferines tarmes, lietuvių ir slavų kalbų sąveiką. Parengė tarmių tekstų rinkinių, Lietuvių kalbos žodynui užrašė apie 35 000 žodžių.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, ats. redaktorė, 1963 m.
- Lietuvių kalbos tarmės, chrestomatija, viena rengėjų ir redaktorių, 1970 m.
- Baltarusijos mikrotoponimika, viena sudarytojų, 1974 m.
- Lietuvių kalbos atlasas, viena autorių ir redaktorių, 3 t. 1977–1991 m.; Lietuvos mokslo premija, su kitais, 1994 m.
- Šiaurės vakarų Baltarusijos ir jos paribio baltarusių tarmių žodynas, viena autorių ir redaktorių, 5 t. 1979–1986 m.
- Lietuvių tarmių tekstai: Balatna (Varanavas), 1994 m.
- Lietuvių tarmių tekstai: Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta, su V. Vitkausku, 1997 m.
- Elena Grinaveckienė: bibliografija (sud. Birutė Gudelienė, Danguolė Mikulėnienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 35 p. – ISBN 978-9955-704-51-5
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1978 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja
- 1994 m. Lietuvos mokslo premija, su kitais
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldona Jonaitytė. Elena Grinaveckienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 664
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Elena Grinaveckienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 175 psl.