Eržvilkas

Koordinatės: 55°15′47″š. pl. 22°42′22″r. ilg. / 55.263°š. pl. 22.706°r. ilg. / 55.263; 22.706 (Eržvilkas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eržvilkas
{{#if:285
Eržvilko bažnyčia
Eržvilkas
Eržvilkas
55°15′47″š. pl. 22°42′22″r. ilg. / 55.263°š. pl. 22.706°r. ilg. / 55.263; 22.706 (Eržvilkas)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Eržvilko seniūnija
Gyventojų (2021) 372
Vikiteka Eržvilkas
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Er̃žvilkas
Kilmininkas: Er̃žvilko
Naudininkas: Er̃žvilkui
Galininkas: Er̃žvilką
Įnagininkas: Er̃žvilku
Vietininkas: Eržvilkè
Istoriniai pavadinimai lenk. Erzwiłki, rus. Эржвилки[2], Эрджвилокъ[3], vok. Erschwilken

Eržvilkas – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Jurbarko, prie kelio  198  Jurbarkas–Skaudvilė . Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas. Stovi Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Eržvilko koplyčia kapinėse (1847 m.), veikia Eržvilko gimnazija, biblioteka, Eržvilko kultūros centras, paštas (LT-74021), pirminės sveikatos priežiūros centras. Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990 m.; kalvis Vytautas Jarutis), miestelio vakaruose stūkso Eržvilko piliakalnis.

Seniūnija, kultūros centras

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eržvilkas yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal Šaltuonos intako Eržvilko (dar vadinamo Eržvilkais) upelį.[4] Anksčiau jis vadinosi Pašaltuoniu pagal Šaltuonos upelio pavadinimą, Eržvilko pavadinimas minimas nuo 1584 m.

Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą kryžiuočiai puolę Eržvilko pilį ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.[5]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių Jurbarkas–Skaudvilė, Tauragė–Vadžgirys, Žindaičiai–Nemakščiai, Eržvilkas–Raseiniai Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio Eržvilko upelis. Prie miestelio yra Eržvilko kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eržvilko senkapis

Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX a. – XIII a. Eržvilko piliakalnis. Miestelio centre yra senovės Eržvilko kapinynas. Piliakalnis įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama Pašaltuoniu žinoma nuo XVI a. 1584 m. pastatyta pirmoji medinė Eržvilko bažnyčia, 1676 m. atstatyta, 1706 m. ir 1810 m. perstatyta. Iki 1842 m. Eržvilkas priklausė Žemaičių vyskupijai.

1740 m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko Žemaičių vyskupui, 1842 m. Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis XVIII a. pabaigoje įkūrė Eržvilko dvarą.

1847 m. miestelis degė. Per 1863 m. sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. 1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų. XIX a. Eržvilkas minimas kaip miestelis Raseinių apskrityje.[6]

1893 m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. 1889–1896 m. ir nuo 1912 m. veikė vaistinė. 1997 m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo 1999 m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras.

XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. 1905–1907 m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė hidroelektrinė. 1941–1952 m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo 1994 m. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ filialas.[7] 2016 m. patvirtintas Eržvilko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1745 m. Eržvilko valsčiaus centras ?
1861–1915 m. Raseinių apskritis
1919–1947 m. Tauragės apskritis
1947–1950 m. Jurbarko apskritis
1950–1962 m. Eržvilko apylinkės centras Skaudvilės rajonas
1962–1995 m. Jurbarko rajonas
1995– Eržvilko seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1855 m., išplėsta 1907 m.

Vyrauja XX a. pirmosios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.[8] [9]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1777 m. Eržvilke buvo 28 dūmai.

Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2021 m.
1856 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1902 m.[10] 1904 m.[2] 1923 m.sur.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[13] 1976 m.[14]
199 290 709 964 1 148 484 378 349 413
1979 m.sur.[15] 1985 m.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur.[20] - - -
505 545 609 518 429 372 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Эржвилки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 8 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 857 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 64–65
  5. ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 100
  6. ↑ Erźwiłk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 357 psl. (lenk.)
  7. ↑ Algimantas Miškinis ir kiti. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
  8. ↑ Algimantas Miškinis. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
  9. ↑ A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1982 m.
  10. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  11. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. ↑ Eržvilkas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. ↑ Eržvilkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 378 psl.
  15. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Eržvilkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 519
  17. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  20. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Eržvilkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 158 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Jurbarko rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Eržvilkas (2016) · Girdžiai (2013) · Jurbarkai (2019) · Jurbarkas (1993) · Raudonė (1998) · Seredžius (1999) · Skirsnemunė (2002) · Smalininkai (2018) · Stakiai (2021) · Šimkaičiai (2019) · Vadžgirys (2019) · Veliuona (1992) · Viešvilė (2011)
Kitos gyvenvietės

Aplinkinės gyvenvietės

SKAUDVILĖ – 19 km
Varlaukis – 7 km 		Kartupiai – 9 km Paupys – 12 km
Rutkiškiai – 6 km
Pašaltuonys – 8 km
TAURAGĖ – 30 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VADŽGIRYS – 15 km
Žindaičiai – 12 km
JURBARKAS – 25 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Eržvilkas&oldid=6841910"