Skautai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Skautai (angl. scout – „žvalgas”) – visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija.

Vadovaudamiesi pradininko Roberto Baden-Powellio (18571941) išdėstytomis idėjomis, skautai siekia ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais žmonėmis ir naudingais piliečiais savo valstybei.

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui”.

Pasaulyje skautų judėjimui priklauso daugiau nei 28 milijonai įvairaus amžiaus skautų ir skaučių iš 216 šalių bei regionų. Per visą skautijos istoriją judėjimui priklausė per 580 milijonų skautų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Skautai 1899–1900 m.
Skautas1989 4.jpg
2007 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas skautų judėjimo šimtmečiui

18991902 m. Afrikoje vadinamajame Būrų kare Didžioji Britanija kariavo su dviem Pietų Afrikos respublikomis – Oranžija ir Transvaliu. Vienu metu būrai buvo apgulę nedidelį Mafekingo miestą, kurio įgulai vadovavo pulkininkas Robertas Baden Powellis. Pulkininkas, anksčiau gyvendamas Afrikoje matęs medžiojančius ir sėlinančius vaikus, surinko savanorių kuopą iš miesto berniukų. Berniukams buvo pavestos įvairios užduotis: išnešioti laiškus, įsakymus, pranešimus, atnešti kariams šovinių, maisto, gabenti sužeistuosius į ligoninę, eiti į žvalgybą, piešti žemėlapius ir kt. Apgultis truko pusę metų.

Po karo Baden-Powellis, jau tapęs generolu, grįžo į Angliją. Jam kilo idėja užimti nieko neveikiančius vaikus naudinga ir įdomia veikla. 1907 m. jis surengė pirmąją skautų stovyklą, kurioje dalyvavo dvidešimt berniukų. Generolas savąją jaunimo praktinio auklėjimo sistemą – skautybę – aprašė 1908 m. išleistoje knygoje „Skautybė berniukams“ (Scouting for Boys). Skautų judėjimu greitai susidomėjo ir mergaitės, 19091910 m. ėmė kurtis skaučių grupės. Iš Anglijos judėjimas išplito į jos kolonijas bei kitas valstybes.

Po Pirmojo pasaulinio karo, per kurį skautai prisidėjo visuomeniniais darbais, buvo atsisakyta karinio elemento skautavime. Kai kurios skautų organizacijos panaikino beveik viską, kas susiję su karyba, – rikiuotes, karišką aprangą ir kt.

Lietuvos skautų organizacijų įkūrimo datos[taisyti | redaguoti kodą]

1918 m. įsteigtas pirmasis skautiškas vienetas Lietuvoje. Skautavimo pradininkas Lietuvoje buvo Petras Jurgėla-Jurgelevičius.

1918 m. įkurta organizacija buvo pavadinta Lietuvos skautų sąjunga.

1922 m. įkurta Lietuvos jūrų skautų sąjunga.

1930 m. pervadinta į Lietuvos skautų asociaciją.

1989 m. po beveik 50 metų Sovietų okupacijos, Lietuvos skautų sąjunga atkurta. 1991 m. Įkurta „Žemaitijos skautų organizacija“. 1992 m. Lietuvos Nacionalinė Europos Skautų asociacija.

1992 m. Visagino skautų organizacija.

1996 m. įkurta Lietuvos skautija.

2001 m. Lietuvos jūrų skautija.

Pirmieji skautų skiriamieji ženklai[taisyti | redaguoti kodą]

Skautinė uniforma dar nebuvo nustatyta. Daug skautų nešiojo tautines juostas. Vadovai – švilpuką su šilkine virvele, kurios galai buvo įleisti į viršutines kišenes. Švilpukas vartotas sutartinėms komandoms. Visi skautai/ės ant krūtinės nešiojo sidabrinį Vytį apskritam dugnely, kurio spalva buvo skirtinga: skauto/ės – geltona, paskautininko – raudona, skautininko – žalia. Ženklelis išliko nuo įsikūrimo, kai dar vadinomės vyčiais. Prie kairio peties nešiojo prisegtus kaspinukus: III patyrimo laipsnio skautas/ė – raudoną, II – raudoną ir žalią, I – raudoną, žalią ir geltoną.

Partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Skautai bendradarbiauja su dauguma nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje ir pasaulyje. Viena iš stipriausių partnerysčių – su The Duke of Edinburgh's International Award programa.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“ 1975 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Skautai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka