Kunigaikštis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aristokratų titulai | |
|---|---|
| Monarchai | imperatorius | caras | kaizeris |
| Tituluoti bajorai | kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas markgrafas | markizas |
| Bajorai be titulų | kaštelionas |
| Neapibrėžta padėtis | burggrafas | šatelenas | edleris |
Kunigaikštis (nuo žodžio kunigas) – Lietuvoje aukščiausias kilmingųjų titulas. Visos Lietuvos valdovas vadintas didžiuoju kunigaikščiu taip nurodant jo išskirtinį statusą. Kunigaikščio titulą turėdavo dalines kunigaikštystes, pvz., Polocko, Slucko, valdantys kilmingieji, kurių valdžia tose teritorijose buvo paveldima.
Kunigaikščiais lietuvių kalboje vadinami ir kitų šalių panašaus statuso kilmingieji. Kunigaikštis yra slavų kniaz (rus. князь) sinonimas, paprastai laikomas lygiu hercogui.
Frankų Imperijoje ir vėliau Vokiečių Nacijos Šventojoje Romos imperijoje kunigaikščiai buvo žemės valdytojai, pagal hierarchiją buvę po karaliaus arba kaizerio.
