Baltijos valstybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Baltijos šalys)
Jump to navigation Jump to search
Baltijos valstybės (lietuvių kalba)
Baltijas valstis (latvių kalba)
Balti riigid (estų kalba)
Baltic states.svg
Šalys Estijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Sostinės Vilnius, Ryga, Talinas
Gyventojų ~6 mln.
Oficialios kalbos lietuvių kalba, latvių kalba, estų kalba
Plotas 175 015 km²
Pabaltijys 1686 m.

Baltijos valstybės, Pabaltijys[1] – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos SSRS. Nepriklausomybę atkūrė 19901991 m.

Kaip regionas Pabaltijys yra tarp Šiaurės ir Vidurio bei Rytų Europos; prie Baltijos jūros. Regioną sudaro Lietuva, Latvija ir Estija; kai kas priskiria ir Rusijos Kaliningrado sritį, anksčiau buvusią Rytų Prūsiją.

Ekonomikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 20002006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

Energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame miestelyje Adze, netoli kaimo Gudenieki, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS okupacijos laikotarpiu išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes jos ištekliai buvo pigiai gaunami iš Rusijos. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su artimiausia kaimyne ir partnere Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[2]

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

Valstybių statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Vėliava Estija Latvija Lietuva
Valstybė Estija Latvija Lietuva
Sostinė Talinas Ryga Vilnius
Nepriklausomybė 1991 m. rugpjūčio 20 d. 1990 m. gegužės 4 d. – 1991 m. rugsėjo 6 d. 1990 m. kovo 11 d.
Gyventojų skaičius (2017) 1 305 755 (2017 m.) 1 944 565 (2017 m.) 2 827 947 (2017 m.)
Gyventojų tankumas 28 žm./km² 34,3 žm./km² 45,3 žm./km²
Plotas 45 226 km² 64 589 km² 65 300 km²
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 %
Miškingumas (%) 49 % 40 % 30 %
BVP (PPP) $22,69 mlrd. (2015 m.) $27,04 mlrd. (2015 m.) $41,24 mlrd. (2015 m.)
BVP (PPP) vienam gyventojui $17 295 $13 664 $14 172
BVP (nominalus) $16 410 mlrd. $20 101 mlrd. $48 132 mlrd.
BVP (nominalus) vienam gyventojui $15 310 $8 852 $14 273
Gini koeficientas 34 37,7 36
HDI 0,86 0,855 0,862
Interneto kodas .ee .lv .lt
Skambinimo kodas +372 +371 +370

Miestų statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis sąrašas - Baltijos valstybių didžiausi miestai

Vieta Miestas Šalis Miesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.[3] Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m.
1 Ryga Latvija Latvija 614 618 910 455
2 Vilnius Lietuva Lietuva 559 421 576 700
3 Talinas Estija Estija 438 341 478 974
4 Kaunas Lietuva Lietuva 293 277 419 745
5 Klaipėda Lietuva Lietuva 149 056 202 929
6 Šiauliai Lietuva Lietuva 101 884 145 629
7 Tartu Estija Estija 91 407 113 977
8 Panevėžys Lietuva Lietuva 84 613 126 483
9 Daugpilis Latvija Latvija 80 627 129 000
10 Liepoja Latvija Latvija 67 964 114 486

Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (nenurodyti metai):

  1. Lietuva Kaunas (335 624)
  2. Lietuva Vilnius (312 708)
  3. Latvija Ryga (312 425)
  4. Estija Talinas (216 996)
  5. Lietuva Klaipėda (135 557)
  6. Lietuva Šiauliai (120 263)
  7. Lietuva Panevėžys (113 585)
  8. Estija Tartu (81 423)
  9. Lietuva Alytus (66 390)
  10. Lietuva Marijampolė (44 555)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka