Michailas Gorbačiovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Michailas Sergejevičius Gorbačiovas
rus. Михаи́л Серге́евич Горбачёв
Sovietų Sąjungos vadovas, prezidentas
Mikhail Gorbachev - May 2010.jpg
Gimė: 1931 m. kovo 2 d. (83 metai)
Privolnojės kaimas, Stavropolio kraštas,
Rusijos TFSR
Tautybė: rusas
Sutuoktinis(-ė): Raisa Gorbačiova
Sovietų Sąjungos prezidentas
Kelintas: 1
Ėjo pareigas: 1990 m. kovo 15 d. -
1991 m. rugpjūčio 24 d. (1 metai)
Ankstesnis: Konstantinas Černenka
Vėlesnis: Vladimiras Ivaško
SSKP generalinis sekretorius
Ėjo pareigas: 1985 m. kovo 11 d. -
1991 m. rugpjūčio 24 d. (6 metai)
Ankstesnis: Konstantinas Černenka
Vėlesnis: Vladimiras Ivaško
Kiti postai
SSRS AT prezidiumo pirmininkas
Kelintas: 12
Ėjo pareigas: 1988 m. spalio 1 d. -
1989 m. liepos 15 d. (1 metai)
SSRS AT pirmininkas
Ėjo pareigas: 1989 m. gegužės 25 d. -
1990 m. kovo 15 d. (9 mėn.)
Alma mater: Maskvos universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Nobelio taikos premija

Commons-logo.svg Vikiteka: Michailas GorbačiovasVikiteka
Parašas
Gorbachev Signature.svg

Michailas Sergejevičius Gorbačiovas (rus. Михаил Сергеевич Горбачёв, g. 1931 m. kovo 2 d.) – priešpaskutinis Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius, ėjęs šias pareigas 19851991 m., ir paskutinis SSRS vadovas, ėjęs pareigas nuo 1988 m. iki SSRS žlugimo 1991 metais. Jis buvo vienintelis sovietų lyderis, gimęs po 1917 m. Spalio revoliucijos. 1989 m. tapo pirmuoju nuo 7-tojo dešimtmečio SSRS lyderiu, atvykusiu oficialaus vizito į Kiniją.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1950 m. įstojo į Maskvos valstybinio universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1955 m. Į komunistų partiją įstojo 1952 metais. Po studijų grįžo į Stavropolio kraštą.

Nuo 1955 m. dirbo komjaunimo darbuotoju Stavropolyje, 19661968 m. SSKP Stavropolio miesto komiteto I-uoju sekretoriumi. 1968–1970 m. SSKP Stavropolio krašto komiteto II-asis sekretorius, 1970 m. tapo Stavropolio krašto partijos komiteto I-uoju sekretoriumi, o kitais metais paskirtas Komunistų partijos Centro komiteto nariu. 1978 m. paskirtas pirmuoju sekretoriumi žemės ūkiui. 1979 m. tapo kandidatu į Politbiurą, o 1980 m. tapo jo nariu.

Po Konstantino Černenkos mirties 1985 m. kovo 11 d. M. Gorbačiovas paskirtas SSKP Generaliniu sekretoriumi, taip tapdamas de facto Sovietų Sąjungos vadovu. 1988–1990 m. buvo SSRS AT prezidiumo pirmininku (t. y. oficialiu valstybės vadovu).

Tapęs valstybės valdovu, mėgino gaivinti stagnuojančią komunistų partiją įvesdamas reformas (glasnostj, perestrojka). 1988 m. paskelbė, kad rytų bloko valstybėms leidžiama turėti demokratiją, taip sukeldamas revoliucijų bangą 1989 m.

1989 m. įvyko rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą ir 1990 m. kovo mėnesį šiame suvažiavime M. Gorbačiovas išrinktas SSRS prezidentu. Nepaisant pastangų ir ekonominių priemonių, SSRS ūkis ir žmonių gyvenimo lygis vis smuko.

1990 m. panaikintas SSRS konstitucijos straipsnis dėl SSKP vadovaujančio vaidmens valstybėje. Politinės sistemos demokratizavimas (paleisti politiniai kaliniai, mažiau cenzūruojama žiniasklaida, leidimai organizuoti mitingus ir demonstracijas) panaikino dominuojantį komunistų partijos vaidmenį ir išryškino iki tol slopintus kai kurių respublikų nepriklausomybės siekius.

1990 m. prasidėjo SSRS politinė dezintegracija (Lietuvai 1990 m., o kitoms Baltijos šalims 1991 m. paskelbus nepriklausomybę).

1990 m. sausio mėnesį M. Gorbačiovas lankėsi Vilniuje, tačiau jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekių. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, M. Gorbačiovas atsisakė ją pripažinti ir stengėsi įvairiomis priemonėmis priversti atšaukti sprendimą. Tačiau per 1991 m. sausio 13 d. įvykius nesiryžo plačiu mastu naudoti karinę jėgą.

Užsienio politikoje M. Gorbačiovui pavyko pagerinti santykius su Vakarų šalimis, sumažinti tarpusavio įtampą. 1988 m. vasario mėn. jis pažadėjo išvesti kariuomenę iš Afganistano (išvesta 1989 m.).

1990 m. apdovanotas Nobelio taikos premijaŠaltojo karo nutraukimą.

Žmona – Raisa Maksimovna Gorbačiova (1932–1999), duktė Irina Virganskaja.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka