Haruki Murakami

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Haruki Murakami
jap. 村上春樹
HarukiMurakami.png
Gimė 1949 m. sausio 12 d. (73 metai)
Kiotas, Japonija
Tautybė japonas
Veikla rašytojas, esėistas, vertėjas
Alma mater Vasedos universitetas
Žinomas (-a) už „Norvegų giria“
„Prisukamo paukščio kronikos“
„Kafka pakrantėje“
„1Q84“
Commons-logo.svg Vikiteka Haruki Murakami
Parašas
Haruki Murakami signture.svg

Haruki Murakami (jap. 村上春樹, 1949 m. sausio 12 d. Kiotas, Japonija) – japonų rašytojas ir vertėjas.[1] Jo grožiniai, negrožiniai kūriniai ir trumpi pasakojimai tapo perkamiausi ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Jo kūriniai išversti į 50 kalbų ir kopijos parduodamos milijonais už Japonijos ribų. Autorius pelnė kritikų pripažinimą už savo darbus ir gavo begalę apdovanojimų, įskaitant Gunzou apdovanojimą naujiems rašytojams bei šeštą Kafkos prizą už savo romaną „Kafka pakrantėje“. Jis laikomas svarbia asmenybe postmodernistinėje literatūroje, o laikraštis „The Guardian“ Murakami pavadino vienu iš „pasaulio didžiausių gyvų rašytojų“.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Murakami gimė pokario Japonijoje, kai kilo kūdikių bumas.[3] Nors gimė Kiote, didžiąją dalį jaunystės praleido Kobėje. Jo tėvas buvo budistų šventiko sūnus,[4] o motina Osakos pirklio dukra.[5] Abu mokėsi japonų literatūros.[6]

H. Murakami tėvas buvo įsitraukęs į Antrajį Kinijos-Japonijos karą ir dėl to buvo stipriai traumuotas, kas vėliau paveikė ir patį H. Murakami.

Nuo vaikystės H. Murakami smarkiai sąlygojo vakarietiška kultūra, ypač muzika ir literatūra. Jis užaugo skaitydamas įvairių pakraipų europiečių bei amerikiečių rašytojus (pvz.: Franz Kafka, Kurt Vonnegut, Gustave Flaubert, Charles Dickens, Fiodoras Dostojevskis, Richard Brautigan, Jack Kerouac) ir dėl smarkios vakarietiškos įtakos skyrėsi nuo kitų japonų rašytojų.[7]

H. Murakami studijavo dramą Vasedos universitete Tokijuje, kur sutiko savo žmoną Joko. Jo pirmasis darbas buvo įrašų studijoje, kur dirbo jo personažas Toru Vatanabė iš „Norvegų girios“. Prieš baigdamas studijas jis atidarė kavinę (džiazo barą vakarais) „Peter Cat“ Kokubundžyje su žmona,[8] Jie valdė barą 19741981 m.[9] Pora nusprendė nesusilaukti vaikų.

Daugelio jo kūrinių temos ir pavadinimai susiję su klasikine muzika, pvz.: trys knygos, sudarančios „Prisukamo paukščio kroniką“: „Šarka vagilė“ (pagal Rosinio operos uvertiūrą), „Paukštis pranašas“ (Šumano kurinys pianinui) ir „Paukščių gaudytojas“ (personažas iš Mocarto operos „Užburtoji fleita“). Kai kurie romanai pavadinti pagal dainas: „Dance, Dance, Dance“ (pagal The Dells dainą, nors manoma, kad pagal The Beach Boys kūrinį), „Norvegų giria“ (The Beatles daina), „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ (pirma pavadinimo dalis yra Nat King Cole daina).[10]

H. Murakami yra entuziastingas maratono bėgikas ir triatletis, nors pradėjo bėgti sulaukęs 33 metų. 1996 m. birželio 23 d. jis užbaigė pirmą ultramaratoną, 100 km trasą aplink Saromos ežerą Hokaide.[11] Jis aprašė savo ryšius su bėgimu 2008 m. kurinyje „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“.[12]

Rašytojo karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Žiurkės trilogija“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Murakami pradėjo rašyti 29 metų.[13] Jis teigia, kad jam atėjo įkvėpimas parašyti romaną „Išgirsk vėjo dainą“ (1979 m.) kai jis žiūrėjo beisbolo rungtynes.[14] 1978 m. Džingu stadione Murakami stebėjo varžybas tarp Yakult Swallows ir Hiroshima Carp, kai atėjo eilė smūgiuoti amerikiečiui Dave Hilton. Pagal dažnai kartojamą istoriją, kai D. Hilton atmušė dvigubą, Murakami tuo pat metu suprato, kad gali rašyti.[15] Naktį grįžęs namo jis pradėjo rašyti romaną. Prie to kūrinio jis dirbo kelis mėnesius po trumpą laiko tarpą, kai grįždavo iš baro. Baigęs romaną, jis išsiuntė vieninteliam konkursui, kuris priimdavo tokius ilgus kūrinius ir laimėjo pirmą vietą.

„Išgirsk vėjo dainą“ sėkmė paskatino jį toliau rašyti. Po metų jis parašė „1973-iųjų kinišką biliardą“, pirmo romano tęsinį. 1982 m. jis išspausdino „Avies medžioklę“, kuri susilaukė kritikų pripažinimo. Šie trys romanai sudaro „Žiurkės trilogiją“ (tęsinys „Dance, Dance, Dance“, parašytas vėliau, nepriskiriamas trilogijai), kuri yra apie neįvardintą pasakotoją ir jo draugą „Žiurkę“. Murakami manė, kad du pirmieji jo romanai buvo „silpni“ ir nesistengė jų išversti į kitas užsienio kalbas.[16] „Avies medžioklė“ buvo „pirmoji knyga, kur aš galėjau pajusti tam tikrą jausmą, džiaugsmą pasakojant istoriją. Kai tu skaitai gerą istoriją, toliau skaitai. Kai aš rašau gerą istoriją, tęsiu rašymą“.[17]

Didesnis pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. H. Murakami parašė romaną „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“, kuris magiškiems jo kūrybos elementams suteikė naują prasmę. H. Murakami didžiausią pripažinimą pelnė 1987 m. išleidęs romaną „Norvegų giria“, nostalgišką pasakojimą apie praradimus ir seksualinį savęs ieškojimą. Šio romano buvo parduota daugiau nei milijonas kopijų ir labiausiai jis paplitęs buvo tarp jaunų japonų.[18]

Knyga „Norvegų giria“ iškėlė nelabai žinomą rašytoją į dienos šviesą. H. Murakami keliavo per Europą, gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nuo „atsiskyrimo“ iki „įsipareigojimo“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romanas „Prisukamo paukščio kronikos“ (1995) apjungia realybę ir fantaziją, turi fizinio smurto elementų. Romanas buvo apdovanotas Yomiuri apdovanojimu, vieno didžiausiu H. Murakami kritiko , Kenzaburō Ōe, kuris pats 1994 m. laimėjo Nobelio Literatūros premiją.[19]

H. Murakami teigia, jog jis pakeitė savo poziciją iš tas, kuris „atsiskyręs“ į tą, kuris „įsipareigojęs“ po to, kai 1991 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. "Jo pirmosios knygos, jis sakė, buvo paremtos asmenine tamsa, o jo vėlesni darbai atsižvelgė į tamsą, rastą žmonijoje ir istorijoje, " rašė Wendy Edelstain UC Berkeley News straipsnyje.[20]

H. Murakami stipriai prisidėjo prie savo kūrybos vertimo į anglų kalbą. Autorius nenorėjo, jog jo kūriniai būtų išversti pažodžiui, todėl skatino kūrinius adaptuoti amerikietiškai kultūrai.

Nuo 1999-ųjų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romanas „Mylimoji Sputnik“ buvo išleistas 1999 m. „Kafka pakrantėje“ išleistas 2002 m. ir 2005 m. išverstas į anglų kalbą. 2006 m. „Kafka pakrantėje“ laimėjo Pasaulio maginės fantastikos premiją.[21] Angliškai verstas jo romanas „Pernakt“ buvo išleistas 2007 m. New York Times jis buvo išrinktas kaip „labiausiai įsidėmėtinas metų romanas“.[22] Vėlyvaisiais 2005 m., H. Murakami išleido trumpų istorijų rinkinį pavadinimu Tōkyō Kitanshū, arba 東京奇譚集, kuris verčiasi kaip „Tokijo paslaptys“. 2006 m. rugpjūčio mėnesį buvo išleistas angliškai verstas 24 trumpų istorijų rinkinys „Aklas gluosnis, Mieganti moteris“. Rinkinį sudaro ir senesni darbai iš 80-tųjų, ir naujesnės trumpos istorijos.

2007 m. Japonijoje išleista knyga „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“, kurioje autorius rašo istorijas apie savo patirtį bėgiojant maratonuose, knyga anglišku vertimu buvo išleista Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose 2008 m.

Shinchosha Publishing išleido H. Murakamio romaną „1Q84“ Japnijoje 2009 m. gegužės 29 d. 1Q84 tariama „ichi kyū hachi yon“, taip pat kaip 1984, nes 9 japoniškai taip pat tariama „kyū“.[23] 2013 m. rugpjūčio mėnesį išleistas romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ tapo pasauliniu bestseleriu, tačiau susilaukė daug skirtingų atsiliepimų.[24]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Murakami kūryba postmodernistinė, pastebima vaikystėje skaitytų autorių, K. Voneguto, R. Brotigano, įtaka.[25] Rašytojo kūryniams būdinga humoras, ironija, cinizmas, fikcija, yra mokslinės fantastikos, siurrealizmo poetikos elementų, kriminalinės, detektyvinės literatūros bruožų, gausu literatūros žanrų žaismo.[26] Pagrindinės temos: vienišumas ir vienatvė,[27] dvasinė tuštuma sudėtingoje pinigų ir informacijos visuomenėje,[28] žmogiškųjų vertybių nykimas, susvetimėjimas, gebėjimo būti savimi ir bendrauti su kitais praradimas, meilės ilgesys, egzistencijos ieškojimai.[26]

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimai už knygas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1979: Gunzo Apdovanojimas (geriausias pirmasis romanas) – „Išgirsk vėjo dainą“
  • 1982: Noma Literatūros prizas (geriausias naujokas) – „Avies medžioklė“
  • 1985: Tanizaki Prizas – „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“
  • 1995: Yomiuri Prizas (geriausias romanas) – „Prisukamo paukščio kronikos“
  • 1999: Kuwabara Takeo Prizas – „Underground“
  • 2006: Pasaulio Maginės Fantastikos premija (geriausias romanas) – „Kafka pakrantėje“
  • 2006: Frank O’Connor Tarptautinis trumpų istorijų adovanojimas – „Aklas gluosnis, Mieganti moteris“
  • 2016: Hanso Christiano Anderseno literatūros apdovanojimas

Asmeniniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20006 m. H. Murakami gavo šeštą Kafkos prizą už savo romaną „Kafka pakrantėje“.[29]

2011 m. H. Murakami paaukojo 80,000 eurų kovo 11-osios tsunamio aukoms ir nukentėjusiesiems nuo Fukušimos atominės elektrinės avarijos.[30]

Pastaraisiais metais autorius buvo minimas kaip galimas Nobelio Literatūros premijos laureatas. Nepaisant to, H. Murakami juokdamasis sako, jog "Ne, aš nenoriu apdovanojimų. Tai reiškia, jog jau pabaiga."

Leidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Avies medžioklė: romanas / iš anglų kalbos vertė Arnoldas Marius Daškus. -Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2003. – 264 p.
  • Dansu, dansu, dansu: romanas / iš anglų kalbos vertė Milda Dyke, Irena Jomantienė. -Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2004. – 390 p.
  • Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas: romanas / iš anglų kalbos vertė Jūratė Nauronaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 451 p.
  • Norvegų giria: romanas / iš anglų kalbos vertė Jūratė Nauronaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 460 p. ISBN 9955-584-82-3
  • Žmogaus Avies Kalėdos: iliustruota knyga vaikams / iš japonų kalbos vertė Violeta Devėnaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 68 p. ISBN 9955-23-002-9
  • Prisukamo paukščio kronikos: romanas / iš anglų kalbos vertė Jūratė Nauronaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2007. – 671 p. ISBN 978-9955-23-084-7
  • Kafka pakrantėje: romanas / iš anglų kalbos vertė Ieva Stasiūnaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2007. – 518 p. ISBN 978-9955-23-064-9
  • Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2007. – 200 p. ISBN 978-9955-23-128-8
  • Mylimoji Sputnik / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2009. – 206 p. ISBN 978-9955-23-289-6
  • Pernakt: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2009. – 167 p. ISBN 978-9955-23-317-6
  • 1Q84. Pirma knyga: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 400 p. ISBN 978-9955-23-428-9
  • 1Q84. Antra knyga: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 350 p. ISBN 978-9955-23-460-9
  • 1Q84. Trečia knyga: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 415 p. ISBN 978-9955-23-482-1
  • Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2012. – 192 p. ISBN 978-9955-23-584
  • Visi Dievo vaikai šoka / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2013. – 160 p. ISBN 978-9955-23-684
  • Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2014. – 312 p. ISBN 978-9955-23-754
  • Dramblys pradingsta / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2014. – 384 p. ISBN 978-9955-23-796

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Maiko, Hisada Murakami Haruki Archyvuota kopija 2008-05-23 iš Wayback Machine projekto., Kyoto Sangyo University, 1995 m., tikrinta 2008-04-24
  2. Poole, Steve Tunnel vision, The Guardian 2000 m. tikrinta 2009-04-24
  3. Kelts, Roland Soft Power, Hard Truths: Pop progenitors from real worlds tikrinta 2008-12-16
  4. Shaun The loneliness of Haruki Murakami Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto. tikrinta2008-04-24
  5. [Jay Rubin Haruki Murakami and the Music of Words], Harvill Press 2002 m. sbn1860469868
  6. Naparstek, Ben The lone wolf tikrinta 2008-04-24
  7. Gewertz, Ken Murakami is explorer of imagination Archyvuota kopija 2008-05-06 iš Wayback Machine projekto. Harvard Gazette tikrinta 2008-04-24
  8. Goodwin, Liz C. Translating Murakami Harvard Crimson tikrinta 2008-04-24
  9. Nakanishi, Wendy JonesNihilism or Nonsense? The Postmodern Fiction of Martin Amis and Haruki Murakami tikrinta 2008-11-18
  10. Chozick, Matthew The Wind-Up Bird Chronicle tikrinta 2008-04-24
  11. Nobody pounded the table anymore, nobody threw their cups The Guardian tikrinta 2008-07-27
  12. Houpt, Simon The loneliness of the long-distance writer Globe and Mailtikrinta 2008-12-10
  13. Haruki Murakami, Jazz Messenger, New York Times, tikrinta 2008-04-24
  14. Stephen Phelan Dark master of a dream world tikrinta 2008-04-24
  15. Maik Grossekathöfer, When I Run I Am in a Peaceful Place, tikrinta 2008-04-24
  16. [ Wray, John (Summer 2004). "Haruki Murakami, The Art of Fiction No. 182". The Paris Review (170). Archived from the original on May 31, 2016. Retrieved June 12, 2016.]
  17. Devereaux, Elizabeth (September 21, 1991). „PW Interviews: Haruki Murakami“. Publishers Weekly. 
  18. [Hegarty, Stephanie (October 17, 2011). "How did Murakami conquer the world?". BBC News. Archived from the original on April 17, 2018. Retrieved February 21, 2018. ]
  19. „Haruki Murakami congratulated on Nobel Prize – only, he hadn't won it“. Japan News Review. 2007 m. liepos 5 d. Suarchyvuotas originalas April 30, 2008. Nuoroda tikrinta 2008 m. balandžio 24 d. 
  20. Endelstein, Wendy, What Haruki Murakami talks about when he talks about writing Archyvuota kopija 2008 m. spalio 26 d iš Wayback Machine projekto., UC Berkeley News, October 15, 2008, accessed August 12, 2014.
  21. World Fantasy Convention (2010). „Award Winners and Nominees“. Suarchyvuotas originalas December 1, 2010. Nuoroda tikrinta 2011 m. vasario 4 d. 
  22. „100 Notable Books of the Year – 2007“. The New York Times (anglų). 2007 m. gruodžio 2 d. ISSN 0362-4331. Suarchyvuotas originalas April 11, 2009. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 25 d. 
  23. „Murakami round-up: ichi kyu hachi yon“. Meanjin. 2009 m. rugpjūčio 6 d. Suarchyvuotas originalas October 14, 2009. Nuoroda tikrinta 2009 m. liepos 4 d. 
  24. Lawson, Mark (2014 m. rugpjūčio 6 d). „Colorless Tsukuru Tazaki and His Years of Pilgrimage by Haruki Murakami – review“. The Guardian. Suarchyvuotas originalas April 5, 2016. Nuoroda tikrinta 2016 m. balandžio 2 d. 
  25. Gewertz, Ken Murakami is explorer of imagination Archyvuota kopija 2008-05-06 iš Wayback Machine projekto. Harvard Gazette tikrinta 2008-04-24
  26. 26,0 26,1 Haruki Murakami. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  27. Wray, John (Summer 2004). „Haruki Murakami, The Art of Fiction No. 182“. The Paris Review (170). Suarchyvuotas originalas 2016-05-31. Nuoroda tikrinta 2016-06-12. 
  28. https://humanitas.lt/dansu-dansu-dansu.html
  29. „Japan's Murakami wins Kafka prize“. CBC News. 2006 m. spalio 30 d. Suarchyvuotas originalas December 20, 2008. Nuoroda tikrinta 2008 m. balandžio 24 d. 
  30. Flood, Alison (2011 m. birželio 13 d). „Murakami laments Japan's nuclear policy“. The Guardian (London). Suarchyvuotas originalas May 10, 2017. Nuoroda tikrinta 2016 m. gruodžio 11 d. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos