Kudžis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kudžis
jap. 久慈市
   Flag of Kuji Iwate.svg   
Kuji downtown002.JPG
Kudžio centras
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Japonijos vėliava Japonija
Regionas Tohoku regionas
Prefektūra Ivatės prefektūra
Meras Džōdžis Endō
Gyventojų (2008) 37 569
Plotas 623,14 km²
Tankumas (2008) 60 žm./km²
Tinklalapis www.city.kuji.iwate.jp
Commons-logo.svg Vikiteka Kudžis
Kudžio gintaras.

Kudžis (jap. 久慈市 = Kuji-shi) – miestas Japonijoje, Ivatės prefektūroje. Kudžio miestas įsikūręs šiaurės rytinėje Ivatės prefektūros dalyje bei ribojasi su Ramiojo vandenyno skalaujama Kudžio įlanka.

Kudžis yra vienintelė vieta Japonijoje, kurioje randama gintaro.[1] Mieste veikia lietuviškos kultūros muziejus, kuriame galima įsigyti tradicinių lietuviškų meno dirbinių bei produktų[2]. Taip pat veikia Gintaro rūmai (jap. アンバーホール = ambā hōru), kuriuose pasirodo tokie pasaulinio lygio dirigentai, kaip Seidžis Odzava.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, jog Kudžio pavadinimas galėjo kilti iš ainų kalbos žodžio, nurodančio kopas ir smėlynus (ain. クシ = kushi)[3]. Taip pat spėjama, jog pavadinimas galėjo išsivystyti iš japonų kalbos žodžio irti, dubti (jap. 抉る = kujiru; dab. skaitymas = eguru), turint omenyje erozijos paveiktas pakrantes[4].

Kudžio mieste veikusios Alen tarptautinės kolegijos (veikė 19702007 m.) lingvistikos profesorius Kodžiras Hiokis yra pateikęs teoriją, jog miesto pavadinimas taip pat galėjo kilti iš japoniško žodžio 'banginis' (jap. クジラ = kujira)[4].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priešistorė bei ankstyvasis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš buvusiose Džiomon laikotarpio gyvenvietėse (šalia Nakaosanos bei Hirasavos radaviečių) iškastų nepilnai apdirbtų gintaro dirbinių bei nuoskilų spėjama, jog tarp Džiomon bei Heiano laikotarpių šiose gyvenvietėse veikė gintaro dirbtuvės.[5] Senųjų Japonijos sostinių (Heidžokjo bei Fudživarakjo; dab. Naros prefektūra) teritorijose iškastas Kudžio gintaras leidžia manyti, jog mainai tarp šių regionų vyko jau Asukos laikotarpiu.

Ilgą laiką šiauriau Mucu žemės esančios teritorijos nepriklausė centrinei valdžiai, tik po Enkjuezo mūšio buvo įkurta Nukanobu provincija, į kurią pateko ir Kudžis.

Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamakuros laikotarpio pradžioje regiono valdžią perėmė Nanbu klanas, šiaurines Japonijos teritorijas valdęs iki pat Meidži restauracijos. Dvejus metus prieš prasidedant Muromači laikotarpiui Nanbu klano teritorijos atiteko Kudžio klanui ir buvo išskirstytos į smulkesnius administracinius vienetus, o Kudžis pateko į Kunohės apskritį. Sengoku laikotarpio pabaigoje įvyko Kunohės sukilimas, kurį numalšino antras iš trijų didžiųjų Japonijos vienytojų Tojotomis Hidejošis. Iki sukilimo teritorijas valdęs Kudžio klanas prisijungė prie Cugaru klano, kurį mūšyje nugalėjo Tojotomio pajėgos. Edo laikotarpiu Tokugavos šiogunatas šiaurinę Mucu žemės teritoriją išskyrė į Moriokos ir Hačinohės domenus bei Kudžį priskyrė pastarajam domenui.

Kadangi Hačinohės regionas pasižymėjo gausiais geležies rūdos ištekliais, jis tapo vienu didžiausių tuometinėje Japonijoje geležies gamybos regionu bei užtikrino finansinį saugumą valdantiems klanams. Taišio laikotarpiu Kudžyje įkurta pirmoji Japonijoje stambi metalurgijos įmonė, kurioje buvo apdorojama geležies rūda. Ši žaliava komercinei naudai Kudžio regione buvo išgaunama iki 1960 m., kuomet išseko rūdos ištekliai.

XIX–XX a. ir dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meidži laikotarpiu įtvirtinta moderni savivaldybių sistema; 1889 m. balandžio 1 d. šiaurinėje Kunohės apskrityje buvo oficialiai įkurtas Kudžis.

Šiuolaikinis miestas įkurtas 1954 m. lapkričio 3 d., sujungus Kudžio ir Osanai miestelius bei Samuraihamos, Jamanės, Natsui ir Ovakamės kaimus.

2006 m., suformuojant dabartinį Kudžį, buvo sujungti senasis Kudžis ir Jamagata. Miesto plotas tada padidėjo net 300 km². Smarkiai nukentėjo per 2011 m. Sendajaus žemės drebėjimą ir cunamį.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kudžio miestas yra šiaurės rytinėje Ivatės prefektūros dalyje bei ribojasi su Ramiojo vandenyno skalaujama Kudžio įlanka. Didžioji dalis miesto vidinio ploto yra Kitakamio kalnų ruože. Kai kurios Kudžio pakrantės dalys priklauso Sanriku Fuko nacionaliniam parkui.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kudžio klimatas yra drėgnas, vasaros švelnios, o žiemos vėsios. Vidutinė metinė oro temperatūra Kudžyje yra 9,8 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1177,1 mm. Kritulių atžvilgiu drėgniausias mėnuo Kudžyje yra rugsėjis, o sausiausias – sausis. Vidutiniškai temperatūra aukščiausiai pakyla rugpjūčio mėnesį bei žemiausiai nukrenta sausio mėnesį.

Nuvola apps kweather.svg Kudžio klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 3,6 4,0 7,5 13,5 17,6 19,8 23,2 26,0 23,1 18,3 12,4 6,6 14,7
Vidutinė temperatūra °C −0,7 −0,4 2,6 7,9 12,2 15,5 19,3 21,8 18,4 12,5 6,6 1,8 9,8
Vidutinė žemiausia °C −5,1 −5,0 −2,3 2,3 7,2 11,8 16,3 18,4 14,1 7,0 1,2 −2,6 5,3
Krituliai mm 45,5 47,1 59,5 69,1 93,2 117,0 160,0 165,6 199,9 106,3 63,2 50,7 1 177,1
Duomenys: 潮位表 久慈[6] 2021 12 02

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis Japonijos miestų gyventojų surašymo duomenimis[7], Kudžio populiacija aukščiausią tašką pasiekė maždaug 1960 m. ir nuo 1980 m. stabiliai mažėja.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1920 m. ir 2020 m.
1920 m. 1930 m. 1940 m. 1950 m. 1960 m. 1970 m.
24 009 27 611 32 479 40 429 45 025 43 044
1980 m. 1990 m. 2000 m. 2010 m. 2020 m. -
43 683 42 758 40 178 36 875 33 063 -


Miesto simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali miesto gėlė – azalija, medis – dviskiautis ginkmedis.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ryšiai su Franklinu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. Franklino miesto meras užmezgė seserinius ryšius su Kudžio miestu. Iki tol abu miestus siejo Frankline užaugusi Tomasina Alen (angl. Thomasine Allen), keliavusi po Japoniją misionieriškais tikslais. Nuo 1915 m. Tomasina pamokslavo įvairiose Japonijos vietose, o 1938 m. atkeliavo į Kudžį, kuriame nugyveno likusį gyvenimą (išskyrus trumpą repatriacijos laikotarpį Antrojo pasaulinio karo metu). Per savo gyvenimą Kudžyje ji įkūrė krikščionišką darželį, ligoninę, koledžą bei bažnyčią. Įtvirtinus Franklino ir Kudžio ryšius Tomasina paskelbta Kudžio garbės piliete.

Ryšiai su Klaipėda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji Kudžio ryšiai su Klaipėda užmegzti 1987 m., praėjus penkeriems metams po Kudžio gintaro muziejaus įkūrimo. Oficialiai miestų partnerystė įtvirtinta 1989 m. liepos mėnesį[10]. 1991 m. sausio 13-osios įvykių metu Kudžio miesto meras pasmerkė Sovietų Sąjungos karinius veiksmus Lietuvoje ir pareiškė paramą Lietuvos Nepriklausomybei. 1995 m. Hagoje vykusiame pasaulio savivaldybių kongrese Klaipėdos ir Kudžio miestų bendradarbiavimas buvo įvardintas kaip vienas iš įdomiausių pasaulyje, tikėtasi, jog jis paskatins ir kitus Lietuvos bei Japonijos miestus plėsti ryšius. 1997 m. Kudžio mieste vyko Gintaro festivalis, kuriame buvo demonstruojami eksponatai iš Palangos gintaro muziejaus bei privačių kolekcijų, koncertavo Klaipėdos folkloro kolektyvai[11]. 2002 m. savo veiklą pradėjo pirmasis Japonijoje lietuviškų patiekalų restoranas „Gintaras“[2].

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kuji Amber 2008. [interaktyvus] iš 日本吉 Nippon-kichi [žiūrėta 2021 12 2]
  2. 2,0 2,1 Gintaro Lithuania Hall. [interaktyvus] iš 久慈琥珀 Kuji Amber [žiūrėta 2021 12 02]
  3. 久慈市の歩み. [interaktyvus] iš virtualaus Kudžio miesto dienraščio きてきて久慈市 [žiūrėta 2021 12 02] (japonų k.)
  4. 4,0 4,1 小久慈の地名の由来を探る①「久慈」の地名の由来 2021. [interaktyvus] iš jjj-kitasanriku-kuji tinklaraiščio, Ameblo [žiūrėta 2021 12 02]
  5. 中長内遺跡発掘調査報告書.[interaktyvus] Iš 全国遺跡報告総覧 Comprehensive Database of Archeological Site Reports in Japan [žiūrėta 2021 12 02]
  6. „Kudžio klimatas“ (Japanese). Nuoroda tikrinta 2021-12-02. 
  7. Brinkhoff, Thomas 2020. Japan, Iwate [interaktyvus] iš City Population [žiūrėta 2021 12 02]
  8. "Sister Cities" Archyvuota kopija 2016-01-25 iš Wayback Machine projekto., Franklin, IN Official Website, Nuoroda tikrinta 2010-06-26.
  9. „Miestai partneriai“. klaipeda.lt. Klaipėda. Nuoroda tikrinta 2019-08-28. 
  10. Saigyo, Natsui 2009. 久慈市とリトアニア共和国クライペダ市との姉妹交流の20年を振り返って [interaktyvus] iš グローカル通信, 9 serija [žiūrėta 2021 12 02]
  11. Lietuvos ir Japonijos susigiminiavusių miestų dvidešimtmetis 2009. [interaktyvus] iš Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje oficialaus puslapio [žiūrėta 2021 12 02]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ivatės prefektūros kontūrai Ivatės prefektūra
Miestai
Hačimantajus | Hanamakis | Ičinosekis | Kamaišis | Kitakamis | Kudžis | Mijakas | Morioka (sostinė) | Ninohė | Ofunatas | Ošiū | Rikudzentakata | Tonas
Apskritys
Higašiivajaus apskritis | Isavos apskritis | Ivatės apskritis | Kamihėjaus apskritis | Keseno apskritis | Kunohės apskritis | Ninohės apskritis | Nišiivajaus apskritis | Šimohėjaus apskritis | Šivos apskritis | Vagos apskritis