Adolfas Šleževičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolfas Šleževičius
Slezevicius.jpg
Gimė 1948 m. vasario 2 d.
Mirskiškė, Kurtuvėnų valsčius
Mirė 2022 m. gruodžio 6 d. (74 metai)
Pelekas, Ignalinos rajono savivaldybė
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse[1]
Sutuoktinis (-ė) Janina
Vaikai Kristina, Aistė
Veikla politinis bei visuomenės veikėjas, premjeras
Partija SSKP, LDDP
Alma mater 1971 m. KPI

Adolfas Šleževičius (1948 m. vasario 2 d. Mirskiškėje, Kurtuvėnų valsčiuje2022 m. gruodžio 6 d. Peleke, Ignalinos rajono savivaldybėje[2][3]) – Lietuvos politikas, 1993–1996 m. ministras pirmininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. baigė Šiaulių 9-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1965–1967 m. Šiaulių televizorių gamyklos radijo aparatūros montuotojas. 1967–1971 m. studijavo KPI Mechanikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1971–1972 m. Kauno maisto pramonės technikumo dėstytojas.

1972–1977 m. Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas. 1980–1982 m. Sąjunginio neakivaizdinio ekonomikos ir finansų instituto aspirantas. 1982 m. parašė ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, docentas. [4]

1981–1983 m. Liaudies ūkio akademijos prie TSRS Ministrų Tarybos klausytojas (neakivaizdiniu būdu mokėsi Sąjunginiame ekonomikos ir finansų institute). 1983–1989 m. LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas. 1990–1991 m. LR žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 1991–1993 m. Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas. [5] Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo SSKP ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu.

Premjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. kovo 10 d. tapo ministru pirmininku (pakeitė B. Lubį).[6] Vadovaudamas vyriausybei tęsė Nepriklausomybės reformas su didesne orientacija į socialinę sferą. Stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.[7]

Atstatydinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad bankroto išvakarėse A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi. 1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas A. Brazauskas pareikalavo A. Šleževičiaus atsistatydinti, bet jis nesutiko. Tuomet Prezidentas dekretu Seimui pasiūlė premjerą atstatydinti. Seimas tam pritarė, vasario 8 d. A. Šleževičius buvo nuo pareigų nušalintas.[8]

1996 m. sausio 24 d. generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A. Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla truko kelis metus.

Po politikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasitraukęs iš politikos išėjo iš LDDP, užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelis metus dirbo Rusijoje. Tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas.[9] 20062013 m. UAB „Alfabioetanolis“ generalinis direktorius.

Buvo Vilniaus Rotary klubo narys, Kelmės raj. garbės pilietis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Metai, kai nebuvo didvyrių: Lietuvos įvykiai tuometinio Ministro Pirmininko akimis (sud. Adolfas Šleževičius, literatūrinis bendraautoris Vilius Kavaliauskas). – Vilnius: Gairės, 2008. – 527 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-759-09-6


Politinis postas
Prieš tai:
Bronislovas Lubys
Lietuvos ministras pirmininkas
19931996 m.
Po to:
Laurynas Mindaugas Stankevičius