Linas Linkevičius
| Linas Linkevičius | |
|---|---|
 | |
| 2012 m. kovo 13 d. Taline, Estijoje | |
| Gimė | 1961 m. sausio 6 d. Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Danguolė |
| Vaikai | Aušra, Eglė |
| Veikla | inžinierius, komjaunimo, politinis bei visuomenės veikėjas, diplomatas |
| Partija | 1991 m. LDDP 2001−2017 m. LSDP |
| Alma mater | 1983 m. Kauno politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Linas Antanas Linkevičius (g. 1961 m. sausio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė inžinieriaus ir mokytojos šeimoje. Vaikystė ir mokslų metai prabėgo Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. 1978 m. aukso medaliu baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą. 1978–1983 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.
1983–1989 m. Kauno miesto Panemunės rajono komjaunimo sekretorius, LLKJS CK skyriaus vedėjas. Dirbo su kūrybiniu jaunimu, jaunimo spauda, paskelbė publikacijų dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. 1989 m. organizavo pirmąją ekspediciją į Igarką ištirti galimybes parvežti į Lietuvą tremtinių palaikus. Vienas iniciatorių bei ideologų atskiriant Lietuvos komjaunimą nuo VLKJS ir įkuriant savarankišką organizaciją Lietuvos komjaunimą, 1992 m. vasario 9 d. naujai susikūrusios Lietuvos leiboristų jaunimo unijos tarybos pirmininkas. 1990–1992 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas bei LDDP parlamentinės grupės vyresnysis konsultantas.
1992–1996 m. ir 2016–2020 m. Seimo narys[1]. 1992–1993 m. parlamentinės Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992–1993 m. Parlamentinės delegacijos prie NATO vadovas. 1993–1996 m. ir 2000–2004 m. krašto apsaugos ministras.
1997 m. užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo patarėjas, įgaliotasis ministras, nepaprastasis pasiuntinys. 1997–2000 m. ir 2005–2011 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikos misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungoje.[2][3] 2010–2011 m., kaip seniausiai NATO dirbantis ambasadorius, ėjo Šiaurės Atlanto tarybos dekano pareigas. 2011–2012 m. ambasadorius ypatingiems pavedimams bei premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis konsultantas, nuo 2021 m. – vėl ambasadorius ypatingiems pavedimams.[4][5] 2012 m. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Baltarusijos Respublikoje.[6]
2012–2020 m. užsienio reikalų ministras.
2017 m. rugsėjį pasitraukė iš LSDP po to, kai partija nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos seime.[7]
2023 m. gruodžio 19 d. L. Linkevičius buvo paskirtas ambasadoriumi Švedijoje.[8]
Moka rusų, anglų, prancūzų, lenkų kalbas. Vedęs, žmona Danguolė, dukros Aušra ir Eglė.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2001 m. trečio laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinas (Latvija)
- 2003 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius [9]
- 2004 m. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius [10]
- 2005 m. antro laipsnio Marijos Žemės ordinas (Estija)
- 2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius [11]
- 2019 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai" Komandoro kryžius su žvaigžde[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ „Dėl L. A. Linkevičiaus skyrimo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi, Lietuvos nuolatiniu atstovu Šiaurės Atlanto Taryboje“. 2005 m. liepos 19 d. dekretas Nr. 391. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2026-02-13.
- ↑ Linas Linkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 413 psl.
- ↑
- ↑ Beniušis,bns, Vaidotas (2021-01-20). „Linkevičius ir Karoblis kol kas eis ambasadorių ypatingiems pavedimams pareigas“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-02-13.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429422
- ↑ LSDP traukiasi iš koalicijos, Linkevičius – iš partijos, Skvernelis ieškos paramos. „Verslo žinios“, 2017-09-23
- ↑ „Ex-Minister Linkevicius“. www.baltictimes.com. Nuoroda tikrinta 2024-01-16.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos Valstybės ordinais ir medaliais Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2003 m. vasario 3 d. dekretas Nr. 2042. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2026-02-13.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292965
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2015 m. vasario 16 d. dekretas Nr. 1K-230. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
- ↑ http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WMP20190000326
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Audrius Butkevičius |
Lietuvos krašto apsaugos ministras 1993–1996 m. |
Po to: Česlovas Stankevičius |
| Prieš tai: Dalius Čekuolis |
Lietuvos ambasadorius prie NATO  1997–2000 m. |
Po to: Gintė Damušytė |
| Prieš tai: Česlovas Vytautas Stankevičius |
Lietuvos krašto apsaugos ministras 2000–2004 m. |
Po to: Gediminas Kirkilas |
| Prieš tai: Gintė Damušytė |
Lietuvos ambasadorius prie NATO 2005–2011 m. |
Po to: Kęstutis Jankauskas |
| Prieš tai: Edminas Bagdonas |
Lietuvos ambasadorius Baltarusijos Respublikoje  2012 m. liepos – gruodžio mėn. |
Po to: Evaldas Ignatavičius |
| Prieš tai: Audronius Ažubalis |
Lietuvos užsienio reikalų ministras 2012–2020 m. |
Po to: Gabrielius Landsbergis |
| Prieš tai: Giedrius Čekuolis |
Lietuvos ambasadorius Švedijos Karalystėje  nuo 2024 m. |
Po to: - |
