Gediminas Kirkilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas 2007.jpg
Gimė: 1951 m. rugpjūčio 30 d. (67 metai)
Lietuva Vilnius, Lietuva
Sutuoktinis(-ė): Liudmila
Vaikai:

Rolandas Kirkilas, Diana Basalykienė

Partija: Lietuvos komunistų partija

(iki 1990 m.)

Lietuvos demokratinė darbo partija (1990-2001 m.)

Lietuvos socialdemokratų partija (2001-2017 m.)

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (nuo 2018 m.)

Išsilavinimas: Vilniaus aukštoji partinė mokykla
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Gediminas KirkilasVikiteka
Parašas
Lisbon Treaty FA Lithuania Gediminas Kirkilas.png

Gediminas Kirkilas (g. 1951 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje) – Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Keturioliktoje Vyriausybėje po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, dabartinis Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas.

Išsilavinimas ir profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1958 m. mokėsi ir 1969 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą, atliko privalomąją karo tarnybą Šiaurės laivyne, Severomorske (19691972 m.). Nuo 1974 m. neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginio instituto (dab. LEU) Lituanistikos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1978 m. įstojo į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, studijavo politinius mokslus. Partinę mokyklą baigė 1982 m[reikalingas šaltinis].

19721978 m. dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi. Auksavimo, lipdybos, restauravimo bei konservavimo darbus atliko Vilniaus Visų Šventųjų, šv. Jono, šv. Kazimiero, Bonifratrų bažnyčiose, Vilniaus universiteto ansamblyje, Verkių dvare, Pažaislio vienuolyne, Kauno sobore, Lietuvos liaudies buities muziejuje ir daugelyje kitų Lietuvos architektūros, kultūros ir istorijos objektų. Turi aukščiausią restauratoriaus-auksuotojo kategoriją.

Politinė veikla, karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982–1985 m. – Lietuvos komunistų partijos Vilniaus Lenino rajono komiteto instruktorius, 19861990 m. – LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktorius. Algirdui Brazauskui tapus LKP CK pirmuoju sekretoriumi, 19881990 m. dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato Algirdo Brazausko padėjėjas. Buvo TSKP narys. Atgimimo laikotarpiu buvo LKP atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. 1990 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais – savarankiškos LKP CK sekretorius.

1990 m. steigiamajame Lietuvos demokratinės darbo partijos suvažiavime išrinktas pirmininko pavaduotoju. 19911996 m. – LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1993 m. laikinai ėjo šios partijos pirmininko pareigas. 1996–2001 m. – LDDP Prezidiumo narys. Nuo 2001 m. sausio 27 d. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas (LSDP nariu laikomas nuo 1990 m.).

1991–1995 m. redagavo ir leido savaitraštį rusų kalbaGolos Litvy“.

Nuo 1992 m. Seimo narys.

1992–1996 m. buvo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, 19931996 m. – Užsienio reikalų komiteto narys, Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje (dab. NATO Parlamentinė Asamblėja) pirmininkas. Vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijos (patvirtinta 1996 m.) kūrėjų: 19931996 m. vadovavo Respublikos Prezidento sudarytai darbo grupei parengti Lietuvos nacionalinio saugumo koncepciją.

Nuo 2000 m. spalio 24 d. iki 2001 m. liepos 11 d. – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, nuo 2001 m. sausio 26 d. iki 2001 m. liepos 11 d. – Saugumo pakomitečio pirmininkas. Nuo 2001 m. liepos 12 d. – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2001 m. liepos 31 d. – Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

20062008 m. buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. LEO LT iniciatorius.

2007 m. gegužės 19 d. XXVIII-ojo socialdemokratų partijos suvažiavimo metu buvo išrinktas partijos vadovu, pakeitęs ilgametį lyderį A. Brazauską.

2017 m. lapkritį, prieš pašalinimo iš LSDP klausimo svarstymą, pats kartu su kitais 7 partijos nariais pasitraukė iš partijos.[1]

Visuomeninė, kūrybinė veikla, šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2000 m. – Lietuvos šaškių federacijos prezidentas. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir užsienio periodinėje spaudoje yra paskelbęs per 900 publicistinių straipsnių įvairiomis politikos, visuomenės gyvenimo temomis. Išleido knygą „Politinės pastabos laikui: Straipsniai, apmąstymai, interviu, įspūdžiai” (Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995). Pomėgiai – tenisas, filosofija, literatūra ir menai, važinėjimasis dviračiu, pypkės rūkymas. Moka rusų, anglų kalbas.

Motina dirbo mokykloje defektologijos, kitų disciplinų mokytoja, tėvas – ryšių inžinieriumi Vilniaus telefonų stotyje, Centriniame pašte. Gediminas šeimoje iš vaikų – vyriausias, turi du brolius ir keturias seseris. Tėvai mirę. Žmona Liudmila – specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” sekretoriato vadovė. Turi du vaikus. Sūnus Rolandas dirba, duktė Diana Basalykienė 2006 m. Vilniaus universitete baigė viešojo administravimo magistro studijas, dabar dirba Lietuvos banke.

Politinis postas
Prieš tai:
Linas Antanas Linkevičius
Lietuvos krašto apsaugos ministras
Emblem of Ministry of National Defense Republic of Lithuania.gif

2004 - 2006
Po to:
Juozas Olekas
Prieš tai:
Zigmantas Balčytis
Lietuvos ministras pirmininkas
Flag of Lithuania.svg Coat of arms of Lithuania.svg

2006 - 2008
Po to:
Andrius Kubilius
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
Algirdas Mykolas Brazauskas
LSDP pirmininkas
Lsdp-logo.jpg

2007 - 2009
Po to:
Algirdas Butkevičius
Prieš tai:
-
LSDDP pirmininkas

2018 - dabar
Po to:
-

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]