Sausio 25

Sausio 25 diena – 25-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų (keliamaisiais metais – 341).

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Pauliaus atsivertimas
• Pusiaužiemis

Vardadieniai

• Paulius – Povilas – Viltenis – Žiedė
• Jaunutis – Jomantas – Viltenė – Viltė – Viltys

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1323 – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Gedimino laiškuose) buvo paminėtas Vilnius.
• 1549 – Ldk Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės statusą.
• 1905 – Kaune vyko politinis streikas – į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.
• 1931 – pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.
• 1989 – Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.
• 1992 – įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.
• 2001 – Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.
• 2003 – Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas „Diplomatai už gyvybę“ už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Gimimo dienos

• 1851 m. – Petras Vileišis, inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1926 m.).
• 1890 m. – Paulius Galaunė, Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas, grafikas (m. 1988 m.).
• 1893 m. – Petras Šalčius, ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas, profesorius (m. 1958 m.).
• 1898 m. – Jadvyga Kutkuvienė-Vencevičaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1984 m.).
• 1899 m. – Stasys Jankauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas (m. 1997 m.).
• 1900 m. – Vaclovas Čižiūnas, lietuvių pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
• 1910 m. – Borisas Luchtanas, Lietuvos gydytojas onkologas, ginekologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Vienas pirmųjų onkologų Lietuvoje (m. 2007 m.).
• 1912 m. – Albinas Žukauskas, Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas (m. 1987 m.).
• 1922 m. – Asia Barštein, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė.
• 1926 m. – Bronius Kukšas, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1929 m. – Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis, aeronautikos inžinierius, istorikas (m. 2017 m.).
• 1936 m.:
  • Romualdas Grigas, Lietuvos sociologas, publicistas, prozininkas (m. 2025 m.).
  • Stasys Navickas, Lietuvos prozininkas, humoristas.
• 1937 m. – Aldona Adomavičiūtė, vertėja, mokytoja.
• 1938 m.:
  • Giedrutis Laucius, dailininkas architektas, restauratorius.
  • Michalina Adomavičienė-Sorakaitė, Lietuvos dailininkė, menotyrininkė.
• 1940 m. – Aleksandras Vasiliauskas, ekonomistas, habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
• 1942 m. – Viktoras Mamontovas, Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas elektroradiografijos pradininkų Lietuvoje (m. 2005 m.).
• 1946 m. – Alfonsas Vilčinskas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Jonas Garelčikovas, Lietuvos ir Vilniaus rajono profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Papovas, inžinierius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Arvydas Avulis, Lietuvos verslininkas, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas, valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas.
  • Rimantas Velykis, Lietuvos ir Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės ir politinis veikėjas (m. 2025 m.).
• 1957 m. – Gediminas Kostkevičius, verslininkas, vadybininkas, verslo patarėjas, verslo mokymų lektorius.
• 1958 m. – Vytautas Radžvilas, filosofas, politologas, vertėjas.
• 1960 m. – Algirdas Uselis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Arvydas Balčiūnas, Lietuvos pedagogas, Alytaus rajono savivaldybės politikas.
• 1965 m. – Arūnas Burkšas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Vitalis Nakrošis, politologas, VU TSPMI dėstytojas.
• 1982 m. – Vytautas Gapšys, teisininkas, politinis veikėjas, Seimo narys.
• 1986 m. - Simonas Baltrušaitis, advokatas.
• 1989 m. – Dovydas Kaminskas, teisininkas, Lietuvos ir Tauragės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1943 m. – Juozapas Skinkys, Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas, draudžiamos lietuviškos religinės literatūros platintojas (g. 1870 m.).
• 1947 m. – Karlas Engelis, vokiečių archeologas, baltų priešistorės tyrėjas, daktaras (g. 1895 m.).
• 1984 m. – Rufas Balčiūnas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1887 m.).
• 1988 m. – Jurgis Baltrušaitis, Lietuvos diplomatas, dailės istorikas medievistas (g. 1903 m.).
• 2000 m. – Vladislovas Mikučianis, Lietuvos architektas (g. 1913 m.).
• 2002 m. – Rimantas Jasas, Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas (g. 1929 m.).
• 2004 m. – Leonas Gineitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, filosofas, rašytojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 2007 m. – Juozas Kralikauskas, Lietuvos rašytojas (g. 1910 m.).
• 2010 m. – Algirdas Petrulis, Lietuvos dailininkas tapytojas (g. 1915 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1327 – Edvardas III tapo Anglijos karaliumi;
• 1533 – Anglijos karalius Henrikas VIII slapta vedė antrąją žmoną Anne Boleyn;
• 1554 – Įkurtas San Paulo (São Paulo) miestas (Brazilija);
• 1579 – Pasirašius sutartį dėl Utrechto sąjungos sudarytos Jungtinės Nyderlandų Provincijos. Kad apgintų savo teises nuo Ispanijos pretenzijų, į naują valstybę susijungė Olandijos, Zelandijos, Fryzijos, Gelderlando, Utrechto, Groningeno ir Overeiselio provincijos;
• 1755 – Įkurtas Maskvos universitetas;
• 1817 – Romoje įvyko Džoakino Rosinio (Gioacchino Rossini) operos „Pelenė“ premjera;
• 1831 – Lenkijos parlamentas paskelbė šalies nepriklausomybę nuo carinės Rusijos;
• 1858 – pirmą kartą atliktas Mendelsono vestuvių maršas;
• 1878 – Turkijos garlaivis tapo pirmuoju laivu, kurį paskandino torpeda. Torpedą paleido Rusijos karo laivas;
• 1881 – Tomas Edisonas (Thomas Edison) ir Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) įkūrė „Oriental Telephone Company“;
• 1919 – įkurta Tautų Sąjunga, dabartinės JTO pirmtakė;
• 1924 – Prancūzijos Šamoni vietovėje prasidėjo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės;
• 1955 – JAV Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė branduolinį laikrodį, kurio paklaida buvo 1 sekundė per 300 metų;
• 1961 – pirmą kartą per televiziją iš JAV valstybės departamento Vašingtone tiesiogiai transliuota prezidento spaudos konferencija. Prezidentas Džonas Kenedis (John F. Kennedy) atsakė į 31 klausimą;
• 1983 – Kinija atšaukė mirties bausmę buvusio šalies lyderio Mao Dzeduno (Mao Zedong) našlei Czian Sing (Jiang Qing);
• 1990 – Pakistano ministrė pirmininkė Benazir Bhuto (Benazir Bhutto) pagimdė dukrą ir tapo pirmąja vyriausybės vadove, kuri nepasitraukusi iš posto susilaukė vaiko;
• 1996 – Europos Tarybos parlamentinė asamblėja balsavo už Rusijos priėmimą į Europos Tarybą;
• 1998 – Romos katalikų bažnyčios vadovas popiežius Jonas Paulius II baigė istorinį vizitą komunistinėje Kuboje;
• 2001 – Europos Taryba naujomis narėmis paskelbė Armėniją ir Azerbaidžaną;
• 2002 – Indija išbandė naują raketą ir tuo įrodė šios šalies branduolinės ginkluotės galimybes. Pakistano vadovai nedelsdami pasmerkė Indiją ir pareiškė, kad šis bandymas destabilizuoja ir taip įtampos apimtą regioną;
• 2004 – Gruzijos prezidentu prisaikdintas Micheilas Saakašvilis, už kurį balsavo 96 % rinkimuose dalyvavusių piliečių.

Gimimo dienos

• 1627 m. – Robertas Boilis, airių gamtos filosofas, chemikas, fizikas, išradėjas, žymus savo indėliu į fiziką ir chemiją, geriausiai žinomas kaip Boilio dėsnio atradėjas (m. 1691 m.).
• 1661 m. – Aleksandras Dona, diplomatas, generolas, vienas Mažosios Lietuvos kolonizavimo XVIII a. pirmoje pusėje vadovų (m. 1728 m.).
• 1759 m. – Robert Burns, romantizmo pradininkas, taip pat vadinamas škotų nacionaliniu poetu (m. 1796 m.).
• 1831 m. – Konstantinas Leontjevas, rusų filosofas, rašytojas, diplomatas (m. 1891 m.).
• 1832 m. – Ivanas Šiškinas, rusų tapytojas peizažistas, graveris (m. 1898 m.).
• 1866 m. – Emilis Vanderveldė, teisininkas, Belgijos visuomenės ir politinis veikėjas, buvęs sveikatos, tiekimo, užsienio reikalų ir teisingumo ministras (m. 1938 m.).
• 1874 m. – Viljamas Somersetas Moemas, anglų novelistas ir dramaturgas (m. 1965 m.).
• 1880 m. – Fricis Barda, latvių poetas. Vienas žymiausių latvių neoromantikų (m. 1919 m.).
• 1882 m. – Virginia Adeline Woolf, anglų novelistė ir eseistė, laikoma viena svarbiausių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų (m. 1941 m.).
• 1907 m. – Wolfgang Gaston Friedmann, vokiečių ir amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės ūkinės teisės specialistas, Kolumbijos universiteto profesorius (m. 1972 m.).
• 1917 m. – Ilya, Viscount Prigogine, 1977 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2003 m.).
• 1923 m. – Arvid Carlsson, 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1927 m. – Antonio Carlos Jobim, žymus brazilų dainų kūrėjas, kompozitorius, aranžuotojas, atlikėjas (m. 1994 m.).
• 1928 m. – Eduardas Ševardnadzė, sovietinis ir Gruzijos politinis veikėjas (m. 2014 m.).
• 1932 m. – Antuonas Breidakas, latvių kalbininkas (m. 2002 m.).
• 1933 m. – María Corazón Sumulong Cojuangco-Aquino, Filipinų valstybės veikėja. Prezidento Benigno Aquino žmona. Po vyro nužudymo tapo šalies 1986–1992 m. prezidente. Ji yra pirmoji moteris, tapusi Azijos valstybės prezidente (m. 2009 m.).
• 1938 m. – Vladimiras Vysockis, rusų aktorius, muzikantas, poetas (m. 1980 m.).
• 1940 m. – Džalsas Fredas Levinas, JAV kalbininkas, slavistas, baltistas.
• 1942 m. – Eusebio, laikomas geriausiu visų laikų Portugalijos futbolininku, jis taip patenka ir tarp geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų, jo vedama Portugalijos komanda iškovojo didžiausią pergalę Pasaulio čempionatų istorijoje – užėmė trečiąją vietą. Eusebio žaidė puolėjo pozicijoje (m. 2014 m.).
• 1949 m. – Paul Maxime Nurse, 2001 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1971 m. – Luca Badoer, Italijos Formulės 1 pilotas, lenktyniavęs Scuderia Italia, Minardi, Forti ekipose, o dabar esantis Ferrari ekipos pilotas bandytojas.
• 1977 m. – Hatem Trabelsi, futbolininkas, buvęs Tuniso rinktinės gynėjas, žaidęs Sfaxien, Ajax, Manchester City klubuose.
• 1980 m.:
  • Christian Olsson, švedų atletė.
  • Michelle Leigh McCool-Alexander, amerikiečių imtynininkė.
  • Chavjeras Ernandesas Kreusas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir FC Barcelona klubo saugas.
• 1981 m.:
  • Alicia J. Augello-Cook, amerikiečių R&B ir Soul atlikėja, geriau žinoma sceniniu vardu Alicia Keys.
  • Toše Proeski, Makedonijos atlikėjas, dainų autorius, vadintas Balkanų Elviu Presliu (m. 2007 m.).
• 1985 m. – Tina Karol, Ukrainos dainininkė.
• 1989 m. – Sheryfa Luna, kabilų (Alžyro berberų) kilmės Prancūzijos dainininkė.

Mirtys

• 477 m. – Geizerichas, vandalų ir alanų karalius (428–477), vienas pagrindinių Vakarų Romos imperijos priešų. Per beveik 50 savo valdymo metų jis ne itin reikšmingą germanų gentį padarė viena didžiausių Viduržemio jūros regiono jėgų (g. 389 m.).
• 844 m. – Grigalius IV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 827 m. gruodžio mėn., Šventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas Pamaldusis jo išrinkimą patvirtino 828 m. kovo mėn.
• 1559 m. – Kristijonas II, 1513–1523 m. Danijos, 1513–1523 m. Norvegijos, 1520–1523 m. Švedijos karalius (g. 1481 m.).
• 1852 m. – Fadėjus Belingshauzenas, vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos imperijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis (g. 1778 m.).
• 1935 m. – Valerianas Kuibyševas, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo 1927 m. iki mirties buvo SSKP CK Politinio biuro narys (g. 1888 m.).
• 1951 m. – Sergejus Vavilovas, sovietinis fizikas, fizinės optikos mokslo mokyklos kūrėjas buvusioje Sovietų Sąjungoje. SSRS Mokslų akademijos prezidentas (1945–1951 m.), keturiskart Stalino premijos laureatas (g. 1891 m.).
• 1982 m. – Michailas Suslovas, SSRS partinis ir valstybės veikėjas. Viena Lietuvoje labiausiai žinomų jo frazių yra pokario metais pasakytas teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“ (g. 1902 m.).
• 2005 m. – Filipas Džonsonas, JAV architektas. Ludwig Mies van der Rohe mokinys ir bendradarbis (g. 1906 m.).
• 2022 m. – Vimas Jansenas, buvęs Nyderlandų futbolininkas, rungtyniavęs Nyderlandų rinktinėje (g. 1946 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai sausio 25-ąją: žmonės, likimai, atradimai (Lrytas.lt)
• Savaitės kalendorius sausio 24–30 d. (Lrytas.lt)