Mandžiūrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rytų Azijos istorinis regionas:
Mandžiūrija 滿洲 Manju.svg
Hunting party11.jpg
Šalis: Kinija (Heilongdziangas, Dzilinas, Liaoningas), Rusija (Primorjės kraštas, Chabarovsko kraštas, Amūro sritis)
Tautos: mandžiūrai > haniai
Valstybės: Mandžiūrijos istorija
Miestai: Liaoningas
Manchuria.png
Kultūrinės Rytų Azijos regionai:
Kinija, Korėja, Japonija, Junanas, Vietnamas, Mandžiūrija

Mandž(i)ūrija (romanizuotai mandžiūrų kalba Manju, supapr.kin. 满洲; tradicine kin. 滿洲; pinyin Mǎnzhōu; rus. Маньчжурия, mong. Манж) – didelis istorinis regionas Rytų Azijoje, dažnai laikomas Didžiosios stepės ryčiausia dalimi.

Istorinė Mandžiūrija šiuo metu yra padalinta tarp dviejų valstybių, – Kinijos ir Rusijos. Mandžiūrija siaurąja prasme yra laikoma tik Kinijos Mandžiūrija, t. y. Šiaurės rytų Kinija (dar vadinama Vidine Mandžiūrija). Rusiškoji Mandžiūrijos dalis (kartais įskaitant Sachaliną) dar vadinama Išorine Mandžiūrija.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mandžiūrijos kalnai

Rytuose Mandžiūrija ribojasi su Ochotsko jūra ir Japonijos jūra, pietryčiuose ribojasi su Korėja, pietuose ją uždaro Bohajaus jūra ir Geltonoji jūra, pietryčiuose yra Istorinė Kinija. Vakaruose nuo Mongolijos plynaukštės ją skiria Chingano kalnagūbris, šiaurėje nuo Sibiro skiria Stano kalnagūbris. Nuo Korėjos ji atskirta Čangbajaus kalnų. Regiono rytuose, palei jūrą, yra Sichote Alinis.

Iš esmės geografinė Mandžiūrija sutampa su Amūro baseinu.

Mandžiūrija dažnai yra laikoma Didžiosios stepės ryčiausia dalimi, nors vietinė gamta ir klimatas šiek tiek skiriasi nuo stepės klimato. Dėl jūrų artumo klimatas čia gana drėgnas, o vakariniai Chingano kalnai sulaiko drėgmę Mandžiūrijoje. Dėl to regionas yra miškingas. Didžiausios upės Amūras ir Usūris drėkina žemę.

Vasarą temperatūra yra aukšta, beveik tropinė. Vidutinė liepos temperatūra siekia 31 laipsnį. Vasaros pasižymi ypač didele drėgme. Žiemos, tuo tarpu, yra labai šaltos, ir šaltį atneša šiaurės bei šiaurės vakarų vėjai. Vietomis minimali temperatūra gali siekti -30 laipsnių. Dėl specifinių gamtos sąlygų žiemą čia beveik nesninga.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mandžiūrijos istorija.

Dėl gana atšiaurių sąlygų Mandžiūrija labai ilgą laiką buvo primityvų gyvenimą gyvenusių tautų teritorija. Tos tautos vertėsi medžiokle, žvejyba ir gamtos gėrybių rinkimu. Jos beveik visos priklausė tungūzų kalbinei grupei. Gyventojai, skirtingai nei Mongolijos plynaukštėje, pasižymėjo gana sėsliu gyvenimo būdu. Nepaisant to, jos dažnai keldavo grėsmę pietuose esančioms valstybėms – Kinijai ir Korėjai. Manoma, kad šiaurės Korėjos tautos (pujo, kogurio ir kitos) kilo iš Mandžiūrijos ir buvo tungūzai.

Mandziurija-orn.png
Mandžiūrijos istorija
(Kočiosonas)
Donghu
Šiongnu
Vuhuanai Sušenai
Šianbai
Kumo ši Mohe
Balhe
Liao (Kidaniai)
Džin (Džurdžėnai)
Yuan > Ming
Čing dinastija (Mandžiūrai)
Kinijos Respublika Tolimųjų Rytų Respublika
Mandžukas
Kinija (Šiaurės rytų Kinija) Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai)

Mandžūrijoje hegemoniją įgijo šios klajoklės tautos:

  • Donghu (kin. 东胡) – III a. pr. m. e. Juos vėliau nugalėjo ir Mandžiūriją kontroliavo šiongnu iš Mongolijos plynaukštės.
  • Vuhuan (kin. 烏桓) – donghu palikuonys, įsigalėję pirmaisiais mūsų eros amžiais.
  • Sianbai (rus. сяньби; angl. Xianbei) – donghu palikuonys, įsigalėję Mandžiūrijos regione nuo III a. ir įgiję hegemoniją taip pat ir Mongolijos plynaukštėje.
  • Rytinėje Mandžiūrijoje nuo pirmųjų mūsų eros amžių buvo įsigalėję sušenai, kuriuos apie V a. pakeitė mohe. Šios gentys daug kariavo su Korėjos valstybe Kogurio.
  • Kumo ši (kin. 庫莫奚) – po gana ilgo Kinijos viešpatavimo, maždaug 755–847 m. buvo stipriausia jėga Mandžiūrijoje, organizavusi įvairius sukilimus prieš Kinijos valdžią. Galiausiai jie buvo sutriuškinti Kinijos pajėgų.
  • Kidaniai (rus. кидани; angl. Khitans) – giminingi kumo ši, įgavo hegemoniją Mandžiūrijoje po šių sutriuškinimo ir Tang Kinijos nusilpimo. 916–1125 m. jie įkūrė galingą Liao valstybę, kuri valdė pietinę Mandžiūriją.
  • Džurdžėnai (rus. чжурчжени; angl. Jurchens) – buvo rytinių Mandžiūrijos tautų (greičiausiai sušenų ir mohe) palikuonys. Po kidanių nusilpimo, jie įkūrė Džin valstybę (1115–1234), kuri valdė ne tik Mandžiūriją, bet ir Šiaurinę Kiniją.

Mandžiūriją užkariavus Mongolų imperijai, regionas buvo įtrauktas į Kinijos įtakos orbitą, čia valdė kiniškos Juan, Ming dinastijos. Tuo metu iš vietinių gyventojų džurdžėnų formavosi įvairios tautos, tokios, kaip nanajai, mandžiūrai ir kt.

Tiesioginiai džurdžėnų protėviai mandžiūrai tapo žinomi nuo XVII a. Nusilpus Ming imperijai, jie konsolidavo valdžią, įkurdami Čing valstybę. Ši valstybė pirmą kartą istorijoje užkariavo visą Kiniją, Mongoliją, Tibetą, Rytų Turkestaną, sukurdama prielaidas dabartinei Kinijos teritorijai. Mandžiūrai Kinijoje įdiegė mandžiūriškas madas, mandžiūrų kalba imperijoje buvo naudojama kaip oficiali kalba.

Tuo metu visa Mandžiūrija priklausė Čing Kinijos imperijai. Jos sienos su Rusija buvo užtvirtintos 1689 m. Nerčinsko sutartimi, ir šiaurinė riba ėjo ties Stano kalnagūbriu, t. y. ties geografine Mandžiūrijos riba. Tačiau nuo XVIII a. rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojamą šiaurės Mandžiūriją, o 1858 m. privertė Kiniją pasirašyti Aiguno sutartį, kuria Mandžiūrija buvo padalinta, ir visa teritorija už Amūro upės atiteko Rusijai. Šio padalijimo klausimas nėra išspręstas ir dabar, kuris reiškiasi kaip Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas.

Manchukuo map.png

Nuo Pirmojo pasaulinio karo, Kinijai subyrėjus, Kinijos Mandžiūriją valdė Džang Zuolinas. Tačiau 1931 m. Japonija okupavo Kinijos Mandžiūriją, įkurdami marionetinę Mandžuko valstybę.

Po Antrojo pasaulinio karo Mandžiūrija sugrąžinta Kinijos Liaudies Respublikai ir tapo Šiaurės rytų Kinija, padalinta į tris provincijas. Vikiteka