Lietuvos mokslo taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos mokslo taryba – Lietuvos valstybės įstaiga, patarianti Seimui ir vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą. Būstinė Vilniuje, Gedimino pr. 3, Lietuvos mokslų akademijos patalpose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos mokslo tarybą 1991 m. Vilniuje įsteigė Seimas. 19912003 m. Taryba vykdė mokslo ir studijų sistemos savivaldos funkcijas. Tai lėmė jos sudarymo principus. Lietuvoje iki 1991 m. mokslai buvo skirstomi į 8 mokslo sričių grupes, nuo 1999 m. skirstomi į 5 grupes. 1991 m. 24 Tarybos narius (po 3 mokslo krypčių grupių mokslininkus) rinko atitinkamos krypties mokslininkų susirinkimai, 12 narių skyrė Lietuvos Respublikos Seimas. Nuo 1994 m. 15 Tarybos narių (po 3 penkių mokslo krypčių grupių mokslinkus) rinko mokslininkų susirinkimai ir 9 narius skyrė Seimas. Tarybos pirmininką 2 metams rinkdavo Taryba iš mokslininkų išrinktų Tarybos narių.

2003 m. Taryba tapo Vyriausybės teikimu Seimo įsteigta valstybės įstaiga, pasikeitė jos formavimas. Mokslo ir studijų institucijos atrenka mokslininkus, atstovaujančius 5 mokslo sritis. Atrinktieji mokslininkai kiekvienoje mokslo srityje išrenka po 3 kandidatus į Tarybos narius. Vyriausybė, 15 mokslininkų ir 17 kitų institucijų pasiūlytų kandidatų, jų tarpe Tarybos pirmininką ir pavaduotoją teikia tvirtinti Seimui. Taryba sudarė 6 nuolatinės komisijos: Mokslo strategijos ir valdymo, Mokslo prioritetų ir vertinimo, Mokslininkų kvalifikacijų, Studijų, Finansavimo, Verslo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos mokslo taryba veikia 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pagrindu. Nuo 2007 m. Lietuvos mokslo tarybą sudaro 29 nariai, renkami 5 m. kadencijai, galimos ne daugiau kaip 2 kadencijos iš eilės. Lietuvos mokslo tarybos sudėtį vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Yra Humanitarinių ir socialinių mokslų bei Gamtos ir technikos mokslų komitetai. Po 10 kiekvieno komiteto narių renka Švietimo ir mokslo ministerija iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų mokslininkų. Valdybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojai – komitetų pirmininkai, Lietuvos mokslo tarybos mokslinis sekretorius, ministro pirmininko patarėjas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų, Lietuvos mokslų akademijos atstovai. Lietuvos mokslo tarybos administracija įgyvendina Tarybos sprendimus dėl programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslai: skatinti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir jų rezultatų veiksmingumą, gerinti mokslinių tyrimų kokybę ir plėtrą, didinti mokslo poveikį valstybės plėtrai, ugdyti mokslo ir studijų poreikį. Lietuvos mokslo taryba teikia Seimui, vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos tobulinimo, analizuoja padėtį mokslo ir studijų institucijose, mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais, teikia išvadas dėl mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių projektų. Rengia, teikia ir vertina siūlymus dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemos plėtros strategijos, mokslo finansavimo, mokslinių tyrimų prioritetų ir jų įgyvendinimo. Analizuoja mokslo laipsnių teikimo praktiką, vertina mokslo leidinių kokybę, dalyvauja vertinant mokslo ir studijų institucijų mokslinę veiklą. Rengia ir skelbia analitines studijas įvairiais mokslo ir studijų sistemos aspektais.

Nuo 2007 m. Lietuvos mokslo taryba įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinės paramos programas, skirtas tyrėjų kompetencijai ugdyti ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui plėtoti (moksl. kompetencijos centrų plėtotės ir finansavimo, nacionalinio ir tarptautinio lygio tyrėjų gebėjimų ugdymo programos). Lietuvos mokslo taryba įgaliota vertinti Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą ir teikti siūlymus dėl šios veiklos plėtojimo, programinio ir konkursinio finansavimo tobulinimo, lėšų naudojimo veiksmingumo, mokslo ir studijų infrastruktūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, laboratorinės ir eksperimentinės bazės stiprinimo.

Vieni svarbiausių yra Tarybos siūlymai dėl Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo kvalifikacijų bei laipsnių teikimo sistemos pertvarkymo iš sovietinės į vakarietišką, doktorantų rengimo tobulinimo, programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo ir Lietuvos valstybės mokslo ir studijų fondo steigimo, valstybinių ir nacionalinių mokslo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos, aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų kvalifikacinių reikalavimų, mokslo ir studijų institucijų steigimo kriterijų ir tvarkos, mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektų, mokslo ir studijų sistemos plėtros strategijos ir struktūrinės reformos.

Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su visų ES valstybių panašias funkcijas vykdančiomis institucijomis, Europos mokslo taryba, Šiaurės šalių mokslinių tyrimų tarybomis.[1]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladislovas GuogaLietuvos mokslo taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 276 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 54°41′11″ š. pl. 25°17′05″ r. ilg. / 54.68639°š. pl. 25.28472°r. ilg. / 54.68639; 25.28472