Pranciškus Erelis
|
Pranciškus Erelis Arlauskas |
|
|---|---|
| Gimė: | 1919 m. spalio 16 d. Senasis Obelynas, Šilalės valsčius |
| Mirė: | 2008 m. rugpjūčio 12 d. (88 metai) Vilnius |
| Veikla: | lietuvių gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. |
Pranciškus Erelis (iki 1938 m. Arlauskas 1919 m. spalio 16 d. Senasis Obelynas, Šilalės valsčius – 2008 m. rugpjūčio 12 d. Vilnius) – lietuvių gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija [taisyti]
1945 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1976 m. medicinos mokslų daktaras.
1945-1949 m. Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1946 m. Kauno universitetas) dėstytojas. 1949-1958 m. Mažeikių ligoninės Terapijos skyriaus vedėjas. 1958-1963 m. Šiaulių respublikinės, 1963-1965 m. Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės vyriausiasis terapeutas. 1965-1975 m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. 1975-1994 m. dėstė Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakultete. Nuo 1979 m. profesorius. Tyrė reumatinių ligų epidemiologiją Lietuvoje.[1]
Dar nuo mokymosi Plungės gimnazijoje laikų puikiai mokėjo lotynų kalbą, rimtai domėjosi latvių, senovės prūsų, kt. kalbomis. 1988 m. buvo vienas iš "Prūsos" klubo steigėjų (tuo metu – prie Lietuvos kultūros fondo, vėliau – prie Tesingumo ministerijos). Išėjęs į pensiją, rašė eiliuotus prisiminimus, daug dėmesio skyrė lietuvių kraštotyrai, aktyviai dalyvavo gaivinant prūsų kalbą (yra žinomo eilėraščio prūsų kalba "Etwerpjais brati" autorius), prūsiškai pasirašinėjo slapyvardžiu Arellis.
Bibliografija [taisyti]
- Atramos ir judėjimo organų minkštųjų audinių nesąnarinės ligos, su M. Ostapenka, 1975 m., rusų kalba.
- Reumatinių ligų diagnostikos klausimai, 1979 m.
- Įdomioji Lietuva, 1997 m.
- 180 reumatinių ligų, 1998 m.
- Septynios gyvenimo atkarpos, 1999 m.
- As kwai en grimikans peisatwei, 2003 m., prūsų ir lietuvių kalbomis.
- Prūsiska chrestomatija, kartu su M. Klusiu, 2007 m., prūsų kalba.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Pranciškus Erelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 546 psl.