Kuliai
-
Kitos reikšmės – Kuliai (reikšmės).
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Kuliai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Telšių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Plungės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kulių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 704 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kuliai – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo kelio 166 Plungė–Vėžaičiai kuris prie mestelio kertasi su keliu Dauginčiai–Rietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.
Yra paštas (LT-90024).
Turinys |
Geografija [taisyti]
Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
 |
Lubiai – 13 km Šiemuliai – 7 km |
PLUNGĖ – 19 km Vieštovėnai – 7 km |
|
||||||||
|
Kumžaičiai – 2 km Lioliai – 16 km RIETAVAS – 22 km |
||||||||||
| Tilvikai – 5 km VĖŽAIČIAI – 16 km |
Žadeikiai – 10 km ENDRIEJAVAS – 16 km |
||||||||||
Istorija [taisyti]
Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.
Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. Kulių vidurinė mokykla.
Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 1861–1950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 1898–1901 m. gyveno Kuliuose. 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.
1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1951–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis – darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija. [3]
2008 m. patvirtintas Kulių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1950 m. | Kulių valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Kulių apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Kulių seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:
- Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota.
- Kulis (juodadarbiai) – Kuliuose Viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.
Architektūra [taisyti]
Miestelio planas linijinis. Svarbiausis statiniai:
- Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
- Šventoriaus vartai,
- Medinė penkiakampė varpinė.
- Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
- Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
- Kulių kapinėse – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia).
- Bažnyčios šventoriuje – J. Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras.
- Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė.
Gyventojai [taisyti]
1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.
 |
|||||||
| 1820 m. | 1865 m.*[2] | 1866 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 187 | 134 | 196 | 615 | 556 | 360 | ||
| 1978 m.[5] | 1979 m.sur. | 1985 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | ||
| 687 | 797 | 734 | 797 | 704 | 750 | ||
|
|||||||
|
|||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 1898–1901 m. čia kunigavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).
Kuliuose gimė:
- Liudvikas Jakimavičius, Lietuvos rašytojas.
- Juozas Vičius, Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Kultūra [taisyti]
1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė – Gulbinskienė).
Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Куле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 830 psl. (rus.)
- ↑ Kuliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 215 psl.
- ↑ Kuliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 239 psl.
- ↑ Kuliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 239 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 423 psl.
- Kuliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 340 psl.
