Kuliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Kuliai
Kuliai.2010-06-05.jpg
Kuliuherbas.png

Kuliai
Koordinatės 55°48′00″N 21°39′11″E / 55.800°N 21.653°E / 55.800; 21.653 (Kuliai)Koordinatės: 55°48′00″N 21°39′11″E / 55.800°N 21.653°E / 55.800; 21.653 (Kuliai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Kulių seniūnija
Gyventojų skaičius 625 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kuliaĩ
Kilmininkas: Kulių̃
Naudininkas: Kuliáms
Galininkas: Kuliùs
Įnagininkas: Kuliaĩs
Vietininkas: Kuliuosè
Panorama

Kuliai (žem. Kulē) – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo kelio  166  PlungėVėžaičiai  kuris prie mestelio kertasi su keliu DauginčiaiRietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-90024).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Lubiai – 13 km
Šiemuliai – 7 km
PLUNGĖ – 19 km
Vieštovėnai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kumžaičiai – 2 km
Lioliai – 16 km
RIETAVAS – 22 km
Tilvikai – 5 km
VĖŽAIČIAI – 16 km
Žadeikiai – 10 km
ENDRIEJAVAS – 16 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 19451949 m. progimnazija, 19491955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. Kulių vidurinė mokykla.

Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 18611950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 18981901 m. gyveno Kuliuose. 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.

1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 19501995 m. apylinkės centras, 19511992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis – darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija. [3]

2008 m. patvirtintas Kulių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Kulių valsčiaus centras
19501995 m. Kulių apylinkės centras
nuo 1995 m. Kulių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:

  1. Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota.
  2. Kulis (juodadarbiai) – Kuliuose Viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kuliai

Miestelio planas linijinis. Svarbiausis statiniai:

  • Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
  • Šventoriaus vartai,
  • Medinė penkiakampė varpinė.
  • Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
  • Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
  • Kulių kapinėse – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia).
  • Bažnyčios šventoriuje – J. Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras.
  • Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1865 m.*[2] 1866 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4]
187 134 196 615 556 360
1978 m.[5] 1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m.
687 797 734 797 704 750
2011 m.sur. - - - - -
625 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 18981901 m. čia kunigavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).

Kuliuose gimė:

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė – Gulbinskienė).

Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Куле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 830 psl. (rus.)
  3. Kuliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 215 psl.
  4. Kuliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 239 psl.
  5. Kuliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 239 psl.
  6. Algimantas Miškinis ir kt. Kuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 423 psl.
  • Kuliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 340 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]