Chaim Yitzchak Bloch Hacohen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chaim Yitzchak Bloch Hacohen
Gimė 1865 m. rugsėjo 14 d.
Plungė, Rusijos imperija
Mirė 1948 m. vasario 17 d. (82 metai)
Džersio Sitis, JAV
Veikla Rabinas, visuomenės veikėjas.

Chaim Yitzchak Bloch Hacohen (1865 m. rugsėjo 14 d. Plungėje, Rusijos imperija – 1948 m. vasario 17 d. Džersio Sitis, Naujasis Džersis, JAV) – Lietuvos žydų kilmės rabinas ir visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1865 m. rugsėjo 14 d. Plungėje. Būdamas 15 metų išvyko į Grobino ješivą. Jaunystėje daug laiko praleido studijuodamas Torą ir Talmudą. Būdamas 18 metų išvyko mokytis į Valažino ješivą, kur mokėsi pas rabiną Chaim Soloveitchik. Studijuodamas ješivoje rašė straipsnius į vietinius žydų laikraščius ir žurnalus. 1891 m. grįžo į Plungę ir čią įkūrė ješivą, kur ketverius metus dirbo talmudo mokytoju. Vienas iš žymiausių jo mokinių buvo Joselis Kaganeumanas. Baigęs darbus Plungėje buvo paskirtas dirbti į Palangą, kur jis lankė valstybinę mokyklą ir gavo išsilavinimą leidžiantį tapti valstybės pripažįstamu rabinu.

Po I pasaulinio karo baisumų rabinas nusprendė emigruoti į JAV 1922 metais. Atvykęs į JAV apsistojo Džersio Sičio mieste, kur iškart įsiliejo į vietos žydų visuomeninį gyvenimą. 1932 m. buvo išrinktas ortodoksų rabinų sąjungos prezidentu. II pasaulinio karo metu aktyviai dalyvavo įvairiuose judėjimuose siekusiuose išgelbėti Europos žydus nuo Holokausto. 1943 m. kartu su dar keliais šimtais JAV rabinų surengė protesto akciją Vašingtone siekdami atkreipti amerikos žmonių dėmesį į Europoje vykdomas žydų žudynes. Mirė 1948 m. vasario 17 d. Džersio Sityje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]