Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė
KymantaitėČiurlionienėS.jpg
Gimė: 1886 m. kovo 13 d.
Rusija Joniškis, Rusijos imperija
Mirė: 1958 m. gruodžio 1 d. (72 metai)
Lietuva Kaunas
Tėvai: Leonas Kymantas
Elžbieta Jarulaitytė
Sutuoktinis(-ė): Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Vaikai:

Danutė Čiurlionytė-Zubovienė

Veikla: Lietuvos rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja
Commons-logo.svg Vikiteka: Sofija Kymantaitė-ČiurlionienėVikiteka

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886 m. kovo 13 d. Joniškyje, Rusijos imperija – 1958 m. gruodžio 1 d. Kaune. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė bežemio bajoro šeimoje. Materialiai šeima vertėsi sunkiai, augo pas dėdę dekaną Vincentą Jarulaitį. 1893 m. tėvai su Sofija persikėlė į Kulius (Kretingos apskritis). Privačiai lavinosi Gargžduose, Šiauliuose, Plungėje, Palangoje, mokėsi Petrapilio Šv. Kotrynos gimnazijoje. 1904 m. baigė gimnaziją Rygoje. 19041907 m. Krokuvos aukštuosiuose Baraneckio kursuose ir Krokuvos universitete studijavo mediciną, vėliau – filosofiją bei literatūrą. Buvo aktyvi visuomeninio moterų sąjūdžio dalyvė, 1907 m. dalyvavo moterų suvažiavime Kaune. 19071908 m. dirbo „Vilties” redakcijoje Vilniuje.

Kartu su M. K. Čiurlioniu 1908 metais
Sofija Čiurlionienė – „Saulės“ kursų lietuvių kalbos mokytoja (1911 m.)
Sofija Čiurlionienė ir žentas Vladys Zubovas 1938 m. vasarą

1909 m. sausio 1 d. Šateikiuose susituokė su kompozitorium ir dailininku Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu. 1911 m. mirus M. K. Čiurlioniui, su dukra Danute apsigyveno Kaune. Iki 1914 m. dėstė lietuvių kalbą „Saulės“ kursuose Kaune, 19151918 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Voroneže. 19181919 m. gyveno Vilniuje, nuo 1919 m. – Kaune. [1]

19191921 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune, skaitė paskaitas fronte, rengė chrestomatijas kareiviams ir Kauno karo mokyklai. 19251938 m. dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

19291937 m. – Lietuvos delegacijos Ženevoje prie Tautų Sąjungos socialinių reikalų komisijos narė, atstovavo Lietuvos moterims tarptautiniuose suvažiavimuose. 19301936 m. – vyriausioji Lietuvos skaučių vadė. 19331934 m. redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“.

Bendradarbiavo leidžiant almanachus ir rinkinius „Gabija“, „Aukštyn“, „Pirmasai baras“, „Lopšelis“, „Lietuvos vaikas“, „Žemaičiai“, periodiką: „Aušrinė“, „Dabartis“, „Kūrybos keliais“, „Lietuva“, „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvos žinios“, „Moteris ir pasaulis“, „Motina ir vaikas“, „Naujoji romuva“, „Vilniaus žinios“, „Vyturys“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais: A.S.Č., K.S., Pragiedrulis, Sofija, Z.K., S.Č.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūrinius pradėjo spausdinti 1905 m. Rašė eilėraščius, tautosakines poemas, dramos kūrinius, apsakymus, apysakas, tarmiškus monologus, išspausdino literatūros kritikos ir literatūros istorijos straipsnių, etiudų, recenzijų, paskelbė memuarų, išvertė užsienio rašytojų kūrinių: Žano Batisto Moljero „Šykštuolį”, „Tartiufą”, „Don Žuaną”, Gustavo Flobero „Ponia Bovari”, redagavo Homero „Iliados” vertimą.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvoje, kritikos knyga. – Vilnius, 1910 m.
  • Kas ir kaip skaityti, skaitymo vadovėlis. – Vilnius, 1911 m.
  • Iš mūsų literatūros, literatūros kritikos straipsnių rinkinys. – Kaunas, 1913 m.
  • Pinigėliai, pjesė, 1918 m., [Kaunas], [1941] m.
  • Vaikų teatras. – Vilnius, 1918 m.
  • Komedijėlės: Cyp… cyp… cyp… Miau… miau… miau… .Grybų barnis. Barbutė piemenėlė. – S. l., 1918
  • Lietuvių literatūros istorijos konspektas. – Voronežas, 1918 m.
  • Kalinys: (tikras Lietuvos istorijos atsitikimas: skiriamas jaunuomenei vaidinti). – Vilnius, 1919 m.
  • Komedijos. – Vilniuje = Kaune, 1920 m.
  • Laiškai kareiviui. – Kaunas, 1920 m.
  • Komedijos. – Vilnius = Kaunas, 1920 m.
  • Dolpelis ministerijoje tarnauja: monologas ir laiškai. – Tilžė, 1920]
  • Kalėjime: sketch with violin and chimes/ Pilka – Vanagaitis. Knygnešys: monologue. – Camden, [1920]
  • Aušros sūnūs, pjesė. – Kaunas, 1923 m., pastatyta 1926 m.
  • Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių, pjesė, 1932 m., – Kaunas, 1945 m.
  • Šventmarė, apysaka, 1937 m., – Vilnius, 1969 m.
  • Giria žalioji, poema
  • Vaiva, poema
  • Mūsų jauja, poema
  • Rinktiniai raštai. – Vilnius, 1956 m.
  • Žemaitiška poema: ištraukos: [plokštelė]. – Ryga, 1980 m.
  • Raštai: penki tomai. – Vilnius, 1986–1988 m.
  • Tie metai: 3 veiksmų ir epilogo tragedijos kronika. – [Kaunas], [1992] m.
  • Giria žalioji: penkių giesmių poema. – Vilnius, 1997 m.
  • Pasijuokime kartu su Stefa Navardaitiene: [albumas]. – Kaunas, 1997 m.
  • Vilniaus skrajojamas teatras „Vaidila“/ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugija. – Vilnius, 2001 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 348 p.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]