Alsėdžiai

Alsėdžiai
Alsėdžių bažnyčia
Alsėdžiai
Koordinatės	56°01′41″N 22°02′38″E
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija	Alsėdžių seniūnija
Gyventojų skaičius	956 (2001 m.)
Vikiteka:	AlsėdžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Alsė́džiai Kilmininkas: Alsė́džių Naudininkas: Alsė́džiams Galininkas: Alsė́džius Įnagininkas: Alsė́džiais Vietininkas: Alsė́džiuose
lenk. Olsiady rus. Олсяды, rus. Ольсяды vok. Alschaden

Alsėdžiai – miestelis Plungės rajone, prie Sruojos upės, 20 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Urbanistikos paminklas. Gyvenvietės planas – savaime susiformavęs radialinis. Seniūnijos ir parapijos centras, 4 seniūnaitijos (Pietinė, Rytinė, Šiaurinė ir Vakarinė; joms priskirti ir seniūnijos kaimai).

Veikia Alsėdžių vidurinė mokykla, paštas (LT-90042), biblioteka. Pagrindinėje aikštėje yra Alkos kalnas, ant kurio pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1793 m.) ir varpinė (statyta 1679 m.), yra kapinės, stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia). Aptiktas X a.-XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras. Molio telkinys.

Istorija

Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais. Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1253 metais (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą. 1421 metais Alsėdžių valsčių Vytautas priskyrė Medininkų vyskupui, nuo 1465 m. Žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija, tik 1850 m. vyskupas Motiejus Valančius ją perkėlė į Varnius. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia. 1475–1476 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius pastatė bažnyčią, įkūrė parapiją. XV a. pabaigoje – XVI a. prie rezidencinio dvaro išaugo miestelis.

Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėlapiuose. 1702 m. suteikta prekymečio, 1790 m. – dviejų prekymečių privilegija. XX a. pradžioje sudegė dvaras, 1930 m. – didelė miestelio dalis. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2003 m. patvirtintas Alsėdžių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1950 m.	Alsėdžių valsčiaus centras
1950–1995 m.	Alsėdžių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Alsėdžių seniūnijos centras

Architektūra

Medinė skulptūra Alsėdžiuose

Alsėdžių miestelio planas radialinis, savaimingos raidos. Daug liaudies architektūros vienaukščių medinių namų, pagrindinėje aikštėje ant Alkos kalno – bažnyčia, panaši į barokinę bebokštę baziliką ir varpinė, abi pastatytos 1793 m. Bažnyčioje yra 8 barokiniai altoriai, šoniniame – vertingas XVIII a. Šv. Šeimos paveikslas. Varpinėje J. Delamarso dirbtuvėje 1679 m. išlietas žalvarinis varpas.

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad Alsėdžiai – kuršiškas vietovardis, XIII a. tartas *Alisē(i)dei. Miestelio pirmasis dėmuo al- greičiausiai sietinas su veiksmažodžio „alėti“ (tekėti, varvėti) šaknimi, kuri būdinga kai kuriems vandenvardžiams (ežeras Alys, upė Alantas ir kt.). Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas su veiksmažodžiu „sėdėti“ (kaip ir Medsėdžiai, Traksėdžiai ir kt.), kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Todėl pirminė Alsėdžių reikšmė galėjo būti „gyvenantys prie kokio vandens (ežero ar upės), kurio pavadinimas panašus į Alys“ arba tiesiog „gyvenantys prie vandens (balos, upės ar ežero)“.

Alsėdiškiams taip pat žinomas padavimas apie miestelio vardo kilmę. Kartą į Alsėdžius atsitiktinai užklydęs keliauninkas. Norėdamas sužinoti, kur atsidūrė, pastarasis paklausė pakelėj sėdinčio senuko: „Kuokė če vėita?“, kas bendrine kalba reikštų – kokia čia vieta? Senukui gi pasigirdę, kad teiraujamasi, ką jis čia veikiąs: “Kon če veiki?”. Į tai senolis atsakęs: „Al siedu“, kas reiškia – nagi sėdžiu. Nuo to laiko miesteliui prigijęs Alsiediu (Alsėdžių) vardas. Čia reikėtų paminėti, kad vietiniai žemaičiai miestelio pavadinimą taria – Alsiedē.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1849 m. ir 2001 m.
1849 m.	1867 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1979 m.sur.	1984 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
535	565	988	1 049	1 043	974	1 098	1 215	985	1 005	956
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Alsėdžiai (Ossiady) pavaizduoti 1706 m. Frederik’o de Wit-Pieter’io Mortier’o žemėlapyje

Šnekta

Alsėdžių šnektą labai išsamiai ištyrė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.

Iki XX a. vidurio miestelyje gyveno daug žydų.

Žymūs žmonės

• Valerijonas Bernotas, veterinarijos gydytojas.
• Steponas Dargis, vargonininkas ir chorvedys.
• Stanislovas Narutavičius (1862–1932), Lietuvos Nepriklausomybės signataras, palaidotas Alsėdžių kapinėse.
• vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838), švietėjas, tautos žadintojas.

Nuorodos

• Alsėdžiai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 47 psl.
• Trumpai apie Alsėdžius

Aplinkinės gyvenvietės
	PLATELIAI – 18 km Vilkai – 5 km	ŽEMAIČIŲ KALVARIJA – 10 km Rotinėnai – 7 km
			Žvirblaičiai – 2 km TELŠIAI – 16 km

Svarbiausios gyvenvietės Plungės rajone

Alsėdžiai | Babrungas | Grumbliai | Kuliai | Plateliai | Plungė | Stalgėnai | Šateikiai | Varkaliai | Žemaičių Kalvarija | Žlibinai