Alsėdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Alsėdžiai
BZN Alsedziai church front.jpg
Alsėdžių bažnyčia
Coat of arms of Alsėdžiai.png

Alsėdžiai
Koordinatės 56°01′41″N 22°02′38″E / 56.028°N 22.044°E / 56.028; 22.044 (Alsėdžiai)Koordinatės: 56°01′41″N 22°02′38″E / 56.028°N 22.044°E / 56.028; 22.044 (Alsėdžiai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Alsėdžių seniūnija
Gyventojų skaičius 956 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: AlsėdžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Alsė́džiai
Kilmininkas: Alsė́džių
Naudininkas: Alsė́džiams
Galininkas: Alsė́džius
Įnagininkas: Alsė́džiais
Vietininkas: Alsė́džiuose

Alsėdžiai – miestelis Plungės rajone, prie Sruojos upės, 20 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Urbanistikos paminklas.

Gyvenvietės planas – savaime susiformavęs radialinis. Seniūnijos ir parapijos centras, 4 seniūnaitijos (Pietinė, Rytinė, Šiaurinė ir Vakarinė; joms priskirti ir seniūnijos kaimai).

Veikia Alsėdžių vidurinė mokykla, paštas (LT-90042), biblioteka. Pagrindinėje aikštėje yra Alkos kalnas, ant kurio pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1793 m.) ir varpinė (statyta 1679 m.), yra kapinės, stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia). Aptiktas X-XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras. Molio telkinys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais. Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą.

1421 m. Alsėdžių valsčių Vytautas priskyrė Medininkų vyskupui, nuo 1465 m. Žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija, tik 1850 m. vyskupas Motiejus Valančius ją perkėlė į Varnius. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia. 14751476 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius pastatė bažnyčią, įkūrė parapiją. XV a. pabaigoje – XVI a. prie rezidencinio dvaro išaugo miestelis.

Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiuose. 1702 m. suteikta prekymečio, 1790 m. dviejų prekymečių privilegija. XX a. pradžioje sudegė dvaras, 1930 m. birželio 21 d. – didelė miestelio dalis. 1912 m. atidarytas paštas, veikė iki 1915 metų. 1924 m. paštas atidarytas vėl, su nedidele pertrauka 1944 m. veikia iki šiol. Iki XX a. vidurio miestelyje gyveno daug žydų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [3]

2003 m. patvirtintas Alsėdžių herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1950 m. Alsėdžių valsčiaus centras
1950–1995 m. Alsėdžių apylinkės centras
nuo 1995 m. Alsėdžių seniūnijos centras


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Medinė skulptūra Alsėdžiuose

Alsėdžių miestelio planas radialinis, savaimingos raidos. Daug liaudies architektūros vienaukščių medinių namų, pagrindinėje aikštėje ant Alkos kalno – bažnyčia, panaši į barokinę bebokštę baziliką ir varpinė, abi pastatytos 1793 m. Bažnyčioje yra 8 barokiniai altoriai, šoniniame – vertingas XVIII a. Šv. Šeimos paveikslas. Varpinėje J. Delamarso dirbtuvėje 1679 m. išlietas žalvarinis varpas. [5]

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad Alsėdžiai – kuršiškas vietovardis, XIII a. tartas *Alisē(i)dei. Miestelio pirmasis dėmuo al- greičiausiai sietinas su veiksmažodžio „alėti“ (tekėti, varvėti) šaknimi, kuri būdinga kai kuriems vandenvardžiams (ežeras Alys, upė Alantas ir kt.). Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas su veiksmažodžiu „sėdėti“ (kaip ir Medsėdžiai, Traksėdžiai ir kt.), kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Todėl pirminė Alsėdžių reikšmė galėjo būti „gyvenantys prie kokio vandens (ežero ar upės), kurio pavadinimas panašus į Alys“ arba tiesiog „gyvenantys prie vandens (balos, upės ar ežero)“.

Alsėdiškiams taip pat žinomas padavimas apie miestelio vardo kilmę. Kartą į Alsėdžius atsitiktinai užklydęs keliauninkas. Norėdamas sužinoti, kur atsidūrė, pastarasis paklausė pakelėj sėdinčio senuko: „Kuokė če vėita?“, kas bendrine kalba reikštų – kokia čia vieta? Senukui gi pasigirdę, kad teiraujamasi, ką jis čia veikiąs: „Kon če veiki?“. Į tai senolis atsakęs: „Al siedu“, kas reiškia – nagi sėdžiu. Nuo to laiko miesteliui prigijęs Alsiediu (Alsėdžių) vardas. Čia reikėtų paminėti, kad vietiniai žemaičiai miestelio pavadinimą taria – Alsiedē.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1849 m. ir 2001 m.
1849 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1974 m. 1979 m.sur. 1984 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
535 565 988 1 049 1 043 1 098 1 215 985 1 005 956
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Alsėdžiai (Ossiady) pavaizduoti 1706 m. Frederik’o de Wit-Pieter’io Mortier’o žemėlapyje

Šnekta[taisyti | redaguoti kodą]

Alsėdžių šnektą labai išsamiai ištyrė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Олсяды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 631 psl. (rus.)
  3. Petras Gaučas. Alsėdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 387 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=210009
  5. Algė Jankevičienė. Alsėdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 387 psl.
  6. Algimantas Miškinis ir kt. Alsėdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 51 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alsėdžiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 47 psl.
  • Pro žaizdro liepsną: Alsėdžių kalvio prisiminimai ir kūryba (sud. Edvardas Šiaulys). – Panevėžys: ARG ofsetas, 2007. – 255 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-741-00-8

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png PLATELIAI – 18 km
Vilkai – 5 km
ŽEMAIČIŲ KALVARIJA – 10 km
Rotinėnai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žvirblaičiai – 2 km
TELŠIAI – 16 km