Vėžaičiai
-
Kitos reikšmės – Vėžaičiai (reikšmės).
| Vėžaičiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Vėžaičių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 2 033 (2010 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vėžaičiai – miestelis Klaipėdos rajone, šalia kelio Gargždai–Plungė, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centro, Nausodžio, Skinijos). Prateka Skinija ir Gerdauja, Žirgupis, prie Ąžuolijos miško.
Stovi medinė Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1784 m.), yra Vėžaičių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-96008), veikia Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas (nuo 1967 m.), kultūros namai (buvusiose dvaro arklidėse), ambulatorija, 3 parduotuvės, Vėžaičių dvaro sodyba ir parkas. Naftos telkinys.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Vėžaičių dvaras minimas 1567 m., prie jo kūrėsi kaimas. Dvaras priklausė Volmerams, kurių vienas – Kazimieras – buvo Gardininko pilininkas. 1784 m. jis pastatė medinę Šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčią, o sūnus Leonardas įtaisė altorius, varpus.
1919 m. atidaryta pradinė mokykla. Sovietmečiu įkurtas Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto filialas, veikė eksperimentinis ūkis. Miestelis gavo TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medalį.
2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-744 patvirtino Vėžaičių herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1915–1919 m. | ? | Vėžaičių apskrities centras |
| 1950–1995 m. | Vėžaičių apylinkės centras | Klaipėdos rajonas |
| 1995– | Vėžaičių seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
[taisyti] Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2010 m. | |||||
| 1970 m.sur.[2] | 1983 m.[3] | 1987 m.[4] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 901 | 1 337 | 1 628 | 2 033 | ||
|
|||||
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vėžaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 728 psl.
- ↑ Vėžaičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 197 psl.
- ↑ Vėžaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 497 psl.
- Vėžaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 353 psl.
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės |
|||||||||||
![]() |
KULIAI – 16 km Tilvikai – 11 km |
![]() |
|||||||||
| GARGŽDAI – 5 km |
|
Antkoptis – 8 km ENDRIEJAVAS – 16 km |
|||||||||
| Girininkai – 5 km VEIVIRŽĖNAI – 16 km |
|||||||||||
Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai

