Giedrė Kaukaitė
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1943 m. gruodžio 2 d. Plungė |
| Tėvas: | Kazys Kaukas |
| Motina: | Jadvyga Monstvilaitė |
| Sutuoktinis(-ė): | Arūnas Žebriūnas |
| Vaikai: |
Ūla Ulijona Žebriūnaitė, |
| Veikla: | dainininkė, pedagogė |
| Alma mater: | 1968 m. LSSR konservatorija |
Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (g. 1943 m. gruodžio 2 d. Plungėje) – Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė.
Turinys |
Biografija[taisyti]
1968 m. baigė LSSR konservatorijos Elenos Dirsienės klasę. 1968–1970 m. stažavo Milano teatre „La Scala“. 1968–1978 m. LSSR operos ir baleto teatro, 1978–1998 m. Lietuvos filharmonijos solistė. Nuo 1978 m. LSSR konservatorijos (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoja, nuo 1988 m. docentė. Mokiniai: Asta Krikščiūnaitė, Judita Leitaitė, Sabina Martinaitytė, Ignas Misiūra, Liudas Norvaišas, Rita Preikšaitė, Audrius Rubežius, Gintarė Skėrytė, Sigutė Stonytė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis ir kt. [1]
Dainavo vokalinių simfoninių kūrinių solo partijas, surengė solo koncertų. Pirmoji atliko kai kuriuos kūrinius, kuriuos parašė Feliksas Bajoras, Osvaldas Balakauskas, Eduardas Balsys, Justinas Bašinskas, Jurgis Juozapaitis, Julius Juzeliūnas, Bronius Kutavičius, Algirdas Martinaitis, Rimvydas Žigaitis. Gastroliavo SSRS (Maskvos didysis teatras), Suomijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, Norvegijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Maltoje. [2][3] Įdainavo 11 plokštelių, daugybė jos įrašų įamžinti Lietuvos televizijoje ir radijuje. Lietuvos televizijoje nusifilmavo 18-oje juostų.
Vyras – režisierius Arūnas Žebriūnas, dukros – menininkės Ūla Ulijona Žebriūnaitė ir Monika Žebriūnaitė-Edgar.
Vaidmenys[taisyti]
- Valdovės sesuo – Vytautas Barkauskas. Legenda apie meilę
- Katrytė – Julius Juzeliūnas. Sukilėliai
- Tatjana – Piotras Čaikovskis Eugenijus Oneginas
- Margarita – Šarlis Guno. Faustas
- Dezdemona – Džiuzepė Verdis. Otelas
- Čio Čio San, Mimi – Džakomas Pučinis. Madam Baterflai, Bohema
Vaidino ir dainavo Lietuvos televizijos muzikiniuose filmuose:
- „Pašėlęs gegužis, arba Dainuoja Giedrė Kaukaitė“, 1978 m., rež. Jadvyga Janulevičiūtė, SSRS Televizijos filmų festivalio Baku I-oji premija 1979 m.
- „Žmogaus balsas“, pagal Francio Pulenko monooperą, 1979 m., rež. Jadvyga Janulevičiūtė, SSRS Televizijos filmų festivalio premija už geriausią moters vaidmenį
Vokaliniai kūriniai[taisyti]
- Morisas Duruflė
- Volfgangas Amadėjus Mocartas. Requiem
- Jozefas Haidnas oratorija „Metų laikai“
- Georgas Frydrichas Hendelis. Oratorijos Judas Makabiejus, Samsonas
- Gustavas Maleris. IV simfonija
Bibliografija[taisyti]
- Apie dainuojančius. – Vilnius: Biznio mašinų komp. leidykla, 2002. – 77 p.: iliustr.
- Dainininkui apie baroką: istorijos, kūrybos ir interpretacijos apžvalga, 2003 m.
Įvertinimas[taisyti]
- 1971 m. Michailo Glinkos konkursas Vilniuje – I-oji premija
- 19?? m. LSSR nusipelniusi artistė
- 1983 m. LSSR liaudies artistė
- 1997 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 2007 m. Plungės garbės pilietė [4]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=254]
- ↑ Arvydas Karaška. Giedrė Kaukaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 241 psl.
- ↑ Arvydas Karaška. Giedrė Kaukaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 583 psl.
- ↑ http://www.plunge.lt/go.php/lit/Giedre-Kaukaite/321
Literatūra[taisyti]
- O. Narbutienė. Penkiolikmečio sėja ir pjūtis // Muzika, 1985, nr. 5
