Žemaičių Kalvarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Žemaičių Kalvarija
Zkalvarija1.jpg
Bažnyčios bokštai
Zemaiciu Kalvarija COA.gif

Žemaičių Kalvarija
Koordinatės 56°06′29″N 22°00′29″E / 56.108°N 22.008°E / 56.108; 22.008 (Žemaičių Kalvarija)Koordinatės: 56°06′29″N 22°00′29″E / 56.108°N 22.008°E / 56.108; 22.008 (Žemaičių Kalvarija)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Gyventojų skaičius 798 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Žemaičių KalvarijaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žemaĩčių Kalvarijà
Kilmininkas: Žemaĩčių Kalvarìjos
Naudininkas: Žemaĩčių Kalvarìjai
Galininkas: Žemaĩčių Kalvarìją
Įnagininkas: Žemaĩčių Kalvarijà
Vietininkas: Žemaĩčių Kalvarìjoje

Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  164  MažeikiaiPlungėTauragė , Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija.

Miestelis

Yra Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis (kultūros paminklas nuo 2008 m.), veikia Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla (prie jos stovi medžio skulptūra knygnešiui V. Juškai, skulptorius liaudies meistras V. Ulevičius), biblioteka, paštas (LT-90039), kultūros centras, buvusiame vienuolyno pastate mokosi Telšių kunigų seminarijos pirmojo (propedeutinio) kurso studentai. Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas (Žemaičių Kalvarijos piliakalnis), aptiktas Varduvos senkapis.

Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys).

Prie miestelio įsikūręs Žemaičių Kalvarijos kaimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai labai sena gyvenvietė, kadaise buvusi istorinėje Ceklio žemėje, pirmąkart minima 1253 m. kalavijuočių rašte. XV a. pradžioje Ldk Vytautas Didysis Gardus su Alsėdžių valsčiumi padovanojo Žemaičių vyskupui (Medininkų vyskupijai). XV–XVI a. čia buvo vyskupo dvaras. 1538 m. minimas Gardų miestelis, XVI a. pabaigoje – pirmoji bažnyčia. 1619 m. pastatyta koplyčia. Miestelyje įsikūrė jėzuitai ir bernardinai.

Vyskupas Jurgis Tiškevičius į Gardus pakvietė dominikonus. 1636 m. įkūrus savarankišką Gardų parapiją, pastatyta bažnyčia, 1637 m. atiduota dominikonams, kurie 16371639 m. pastatydino 19 koplytėlių, simbolizuojančių Kalvarijų kryžiaus kelią (kalvarijas). 1642 m. dominikonai čia įkūrė vienuolyną (veikė iki 1889 m.). 1644 m. įsteigta pirmoji mokykla. 1650 m. į bažnyčią atvežtas ir netrukus stebuklingu paskelbtas Marijos paveikslas. 1660 m. per atlaidus, trukusius savaitę, į miestelį atėjo maro epidemija.

17801822 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Miestelis smarkiai nukentėjo per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus. Iki 1940 m. veikė vienuolių marijonų ordinas.

19491992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, 19501964 m. Kalvarijos apylinkės, 1964–1989 m. Varduvos apylinkės, 1989–1995 m. Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras.

2003 m. patvirtintas Žemaičių Kalvarijos herbas. 2006 m. spalio 8 dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių. Lietuvoje yra dar 9 tokie Dievo motinos paveikslai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201924 m. Žemaičių Kalvarijos valsčiaus centras Telšių apskritis
XX a. 1-oji pusė  ? Mažeikių apskritis
19501959 m. Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras Sedos rajonas
19591964 m. Plungės rajonas
19641989 m. Varduvos apylinkės centras
19891995 m. Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras
1995 Žemaičių Kalvarijos seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

1253 m. minima Garde vietovė (t. y. Gardė arba Gardaĩ). Tikėtina, kad jis kilęs nuo upelio vardo Gardė (dabartinis Cedronas); šį vandenvardį galima būtų sieti su bendriniu žodžiu gardas – įtvirtinta gyvenvietė; vėliau taip vadinta tvarte ar lauke užtverta vieta gyvuliams laikyti; banda, kaimenė. Netoli miestelio iki 1925 m. minimas Gardės dvaras, o 1959 m. – kaimas.

XVII a. viduryje pastačius kryžiaus kelių koplyčias (kalvarijas), greta Gardų vardo ėmė rastis pavadinimas Naujoji Jeruzalė, o vėliau – Gardų Kalvarija arba Kalvarija. Kalvarija vadinamos katalikų šventosios vietos, kryžiaus keliais su kulto pastatais, koplyčiomis (pagal Kalvarijos kalną Jeruzalėje). Dar iki XX a. pradžios miestelis vadinosi tiesiog Kalvarija (pvz., 19171918 m. vokiečių išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąraše), bet XX a. įsivyravo pavadinimas Žemaičių Kalvarija, siekiant ją skirti nuo Kalvarijos miesto pietvakarių Lietuvoje.

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Várduva
Kilmininkas: Várduvos
Naudininkas: Várduvai
Galininkas: Várduvą
Įnagininkas: Várduva
Vietininkas: Várduvoje

1964 m. lapkričio 25 d., daugiausia antireliginiais sumetimais miestelis pervadintas Varduva (pagal pratekančią Varduvos upę), tačiau Sąjūdžio metu 1989 m. birželio 21 d. sugrąžintas istorinis pavadinimas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2001 m.
1865 m.*[3] 1895 m.*[2] 1970 m.sur.[4] 1983 m.[5] 1987 m.[6] 2001 m.sur.
357 483 668 704 738 798
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Atlaidai[taisyti | redaguoti kodą]

Žemaičių Kalvarijoje yra 21 Kryžiaus kelio kalno koplyčių (Kristaus kančios kelio stočių), iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad Šventojo Kryžiaus ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius.

Nuo 1742 m. Garduose pradėti rengti visuotiniai atlaidai, į kuriuos atvykdavo tūkstančiai tikinčiųjų iš Žemaitijos ir visos Lietuvos. Gautas popiežiaus leidimas atlaidams. Dabar kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites (paprastai liepos 1 – liepos 10 d.) vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Atlaidai vyksta liepos mėnesį.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Кальварiя. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 450 psl. (rus.)
  4. Varduva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 684 psl.
  5. Varduva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 83 psl.
  6. Varduva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 452 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png BARSTYČIAI – 12 km
Šarnelė – 4 km
SEDA – 10 km
Pagardė – 6 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
PLUNGĖ – 26 km Rotinėnai – 3 km
ALSĖDŽIAI – 10 km
Gedrimai – 8 km
TELŠIAI – 22 km