Birželio 24
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Geg – Birželis – Lie | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 2013 | ||||||
Birželio 24 yra 175-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 176-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 190 dienų.
Informacija [taisyti]
Šventės [taisyti]
Vardadieniai [taisyti]
Ansas – Janė – Janina – Jonas – Jonaudas – Jonaudė – Jonė – Jonis – Eivilitas – Eivilitė – Eiviltas – Žana – Žanas – Žaneta.
Šią dieną Lietuvoje [taisyti]
Įvykiai [taisyti]
- 1812 – Napoleono armija persikėlė per Nemuną;
- 2007 – atidaryta pirmoji Lietuvoje Kauno futbolo akademija. Atidaryme dalyvavo UEFA prezidentas Mišelis Platini.
Gimimo dienos [taisyti]
- 1617 m. – Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos kunigas, literatas (m. 1674 m.).
- 1777 m. – Jonas Boreika Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (m. 1851 m.).
- 1780 m. – Kazimieras Dmochovskis, Lietuvos Katalikų bažnyčios arkivyskupas (m. 1851 m.).
- 1795 m. – Pavelas Kukolnikas, lenkų – slovakų kilmės rusų poetas, cenzorius, Lietuvos istorikas.[1] (m. 1884 m.).
- 1796 m. – Jonas Čečiotas, Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, tautosakos rinkėjas (m. 1847 m.).
- 1886 m.:
- Jonas Jeronimas Jakaitis, Lietuvos kunigas, marijonas, visuomenės veikėjas (m. 1965 m.).
- Vincas Niekus, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1938 m.).
- 1921 m. – Jonas Sereikis, Lietuvos pedagogas, poetas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 1974 m.).
- 1928 m. – Jonas Gureckas, LSSR valstybės veikėjas.
- 1934 m.:
- Alfredas Gytis Tiškus, Lietuvos inžinierius architektas, dailininkas (m. 2008 m.).
- Vygandas Telksnys, kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984) (m. 1991 m.).
- 1935 m. – Jonas Zenonas Bernadišius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1936 m. – Jonas Rimantas Kadžys, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1944 m.:
- Alfonsas Augulis, Lietuvos ir Baltarusijos visuomenės veikėjas.
- Viktoras Valašinas, lietuvių aktorius ir režisierius.
- 1946 m. – Joana Lipeikienė, Lietuvos matematikė, informatikė, technologijos mokslų daktarė.
- 1947 m. – Aldona Šiaulienė, Lietuvos bibliotekininkė.
- 1948 m. – Kristina Šveikauskienė-Pociūtė, Lietuvos ir Šilutės rajono profsąjungų, visuomenės bei politinė veikėja.
- 1949 m. – Virginija Junevičienė-Kacinkevičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1956 m. – Jonas Slapšinskas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Juozas Kalėda, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Raimondas Navikas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Rūta Jolanta Nadišauskienė, Lietuvos gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė.
- 1961 m.:
- Vytautas Račkauskas, Lietuvos ir Visagino ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zenonas Zimkus, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Algirdas Zokaitis, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Daiva Ragauskienė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1986 m. – Vilija Matačiūnaitė, Lietuvos dainininkė ir aktorė. Išgarsėjo 2005 metais dalyvaudama „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinėje atrankoje bei realybės šou „Kelias į žvaigždes“ metu.
Mirtys [taisyti]
- 1744 m. – Boguslavas Korvinas Gosievskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas (g. 1660 m.).
- 1941 m.:
- Jonas Dženkaitis, Lietuvos karo lakūnas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis (g. 1906 m.).
- Pijus Glovackas, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1902 m.).
- Vladas Petronaitis, advokatas, atsargos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (g. 1888 m.).
- 1988 m. – Domas Vaitkūnas, ūkininkas, kooperatininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Kupiškio valsčiaus viršaitis (g. 1893 m.).
- 1990 m. – Vytautas Alantas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (g. 1902 m.).
Šią dieną pasaulyje [taisyti]
Įvykiai [taisyti]
- 1821 – Venesuela tapo nepriklausoma valstybe;
- 1948 – Prasidėjo Berlyno blokada;
- 1975 – Niujorke siautėjant audrai nukrito reaktyvinis lėktuvas ir žuvo visi skridusieji 113 žmonių.
Gimimo dienos [taisyti]
- 1170 m. – Dominykas, dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo 1234 m. Šventasis, šventė – rugpjūčio 8 d (m. 1221 m.).
- 1542 m. – Šv. Kryžiaus Jonas, katalikų šventasis, rašytojas ir poetas, mistikas, karmelitų ordino reformatorius, Bažnyčios mokytojas (m. 1591 m.).
- 1911 m. – Chuanas Manuelis Fanchijas, Formulės 1 pilotas iš Argentinos (m. 1995 m.).
- 1950 m. – Jan Kulczyk, Lenkijos verslininkas, multimilijardierius.
- 1961 m. – Curt Smith, amerikiečių muzikantas (Tears For Fears)[2].
- 1967 m. – Richard Kruspe-Bernstein, Vokietijos gitaristas (Rammstein)[3].
- 1973 m. – Alexander Beyer, Vokietijos aktorius[4].
- 1977 m. – Dimos Dikoudis, Graikijos krepšininkas, rungtyniaujantis Salonikų Aris klube.
- 1978 m.:
- Erno „Emppu“ Vuorinen, Suomijos gitaristas[5].
- Luis Javier García Sanz, Ispanijos futbolininkas[6].
- Šunsuke Nakamura, futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Yokohama F. Marinos klubo saugas.
- 1980 m. – Cícero João de Cézare, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Sao Paulo FC klubo gynėjas.
- 1982 m. – Kevin Nolan, Anglijos futbolininkas[7].
- 1987 m. – Lionelis Andresas Mesis, Argentinos futbolininkas, laikomas vienu geriausių pasaulio futbolininkų.
- 1988 m. – Mika Linkolnas Ričardsas, anglų futbolininkas, žaidžiantis Manchester City klube.
Mirtys [taisyti]
- 1398 m. – Hongwu, Kinijos imperatorius[8] (g. 1328 m.).
- 1537 m. – Pedras de Mendosa, ispanų keliautojas ir konkistadoras, pirmasis La Platos adelantadas (g. 1487 m.).
- 1908 m. – Styvenas Gruveris Klyvlendas, 22-asis ir 24-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Klyvlendas yra vienintelis JAV prezidentas, ėjęs savo pareigas dviejų ne iš eilės ėjusių kadencijų metu (pirmoji kadencija: 1885–1889; antroji kadencija: 1893–1897), ir tokiu būdu jis yra vienintelis, kuris yra dukart numeruojamas JAV prezidentų sąraše. Klyvlendas triskart – 1884, 1888 ir 1892 metais, dalyvaudamas prezidento rinkimuose surinko daugumą rinkėjų balsų. Gruveris Klyvlendas yra vienintelis demokratas išrinktas į prezidentus Respublikonų partijos politinio dominavimo eros metais nuo 1860 iki 1912 metų (g. 1837 m.).
- 1978 m. – Mstislavas Keldyšas, tarybinis mokslininkas, SSRS Mokslų akademijos narys (nuo 1946 m.), 1961–1974 m. – SSRS Mokslų akademijos prezidentas. Triskart Sovietų Sąjungos didvyris (1956, 1961, 1971). Pagrindiniai M. Keldyšo moksliniai pasiekimai buvo matematikos, mechanikos ir aerodinamikos srityje (g. 1911 m.).
- 1987 m. – Jackie Gleason, amerikiečių aktorius ir komikas[9] (g. 1916 m.).
- 2004 m. – Karlosas Lakostė, buvęs Argentinos karinių jūros pajėgų viceadmirolas ir laikinasis de facto prezidentas (1981 m. gruodžio 11 – 22 d.) valdant karinei chuntai (g. 1929 m.).
- 2008 m. – Alfredas Jaunušanas, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1919 m.).
