Kovo 24

Kovo 24 yra 83-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 84-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 282 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė tuberkuliozės diena.

Vardadieniai

Daumantas – Daumantė – Donardas – Ganvilė – Gabrielius – Liucija

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1258 – Daumantas įsiveržė į Tverės vyskupo valdas ir ten žuvo. Lietuvos valdovu tapo Butigeidis;
• 1798 – Vilniuje įsteigtas paštas;
• 1918 – Lietuvos Tarybos delegacija kreipėsi į popiežiaus nuncijų Miunchene, prašydama popiežių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališką palaiminimą;
• 1932 – įkurta Vilniaus karaimų istorijos bičiulių draugija.

Gimimo dienos

Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1845 m. – Juozas Miliauskas – Miglovara, rašytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas (m. 1937 m.). 1883 m. – Jonas Balčius, Lietuvos visuomenės veikėjas, daraktorius (m. 1945 m.). 1885 m. – Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas (m. 1969 m.). 1893 m. – Vytautas Steponaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas, karo istorikas, bibliografas, redaktorius, kolekcionierius (m. 1957 m.). 1894 m. – Viktoras Giedrys, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1955 m.). 1904 m. – Vladas Raila, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, literatas, teatralas (m. 1997 m.). 1907 m. – Justina Kauneckienė - Kairytė, Lietuvos mokslininkė, zoologė, mokslų daktarė. Buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininko pavaduotoja, Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo komiteto Biologijos tarybos, Kauno zoologijos sodo tarybos narė, Kauno gamtos apsaugos draugijos atsakinga sekretorė, Kauno dekoratyvinių paukščių ir žvėrelių draugijos narė (m. 1964 m.). 1914 m. – Vaclovas Muraška, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 1973 m.). 1915 m. – Julijonas Būtėnas, Lietuvos žurnalistas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas (m. 1951 m.). 1921 m. – Vitalis Gruodis, Lietuvos teatro aktorius, teatro, televizijos ir kino režisierius. 1926 m. – Vincas Joneliūnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. 1933 m. – Petras Ivoškus, pedagogas, politinis kalinys, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas. 1934 m.: Petras Čyras, Lietuvos kelių inžinierius, ergonomikos specialistas, technologijos mokslų daktaras. Ramutis Balčiūnas, lietuvių dirigentas (m. 2009 m.). 1935 m. – Jonas Blaževičius, Lietuvos politinis veikėjas. 1936 m. – Mykolas Pronckus, agronomas, žemės ūkio mokslų daktaras, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1942 m. – Pranas Dirginčius, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1943 m. – Gražina Elena Juknevičienė, Lietuvos architektė, restauratorė. 1944 m.: Benediktas Vilmantas Rupeika, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Julius Lenčiauskas, žurnalistas. Liudvika Daliuta Domarkienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1945 m. – Eugenija Meškienė, zootechnikė, agrarinių mokslų daktarė, Lietuvos politinė veikėja (m. 2008 m.). 1948 m. – Algirdas Kuprys, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1949 m.: Jonas Čepinskis, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. Liudmila Liulienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1950 m. – Kazimieras Mizgiris, Lietuvos fotografas, galerininkas. 1953 m. – Edmundas Laucys, ūkininkas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1956 m.: Jonas Virbickas, energetikas, Lietuvos politinis veikėjas. Regina Rapkevičienė, Pasvalio rajono ir Lietuvos politinė veikėja. 1957 m. – Jadvyga Daukantaitė, gydytoja, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1958 m.: Gediminas Vaidila, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Ramūnas Čeponis, Lietuvos tapytojas, grafikas. Regina Lukoševičienė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1962 m. – Lidija Rėkašienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja. 1965 m. – Virginijus Kinčinaitis, Lietuvos dailės teoretikas, kritikas. 1966 m. – Ramūnas Plerpa, inžinierius energetikas, Lietuvos politinis veikėjas. 1976 m. – Marius Lygnugaris, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas. 1980 m. – Jaroslav Voitechovič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. 1983 m. – Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius.

Mirtys

Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1846 m. – Liudvikas Adomas Jucevičius, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (g. 1813 m.). 1872 m. – Kazimieras Dalenas, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų veikėjas (g. 1802 m.). 1897 m. – Andrius Barkauskas, poetas (g. 1843 m.). 1902 m. – Jonas Balinskis, Lietuvos gydytojas psichiatras, medicinos daktaras (g. 1827 m.). 1921 m. – Juozas Šnapštys-Margalis, Lietuvos poetas, kunigas (g. 1877 m.). 1928 m. – Vilhelmas fon Urachas, 2-asis Uracho hercogas Vilhelmas II, nevainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas II (1918 m. liepos 11 – lapkričio 2 d.; dėl neilgos karaliavimo trukmės kartais pavadinamas „šimto dienų karaliumi“). (g. 1864 m.). 1932 m. – Feliksas Kudirka, Romos katalikų kunigas, marijonų provincijos JAV įkūrėjas, katalikiškų organizacijų steigėjas (g. 1870 m.). 1934 m. – Kazys Burokas, Lietuvos knygnešys (g. 1866 m.). 1942 m. – Kristupas Čibiras, Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (g. 1888 m.). 1943 m. – Vincas Kiršinas, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1896 m.). 1947 m. – Jurgis Krikščiūnas, Lietuvos agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas (g. 1894 m.). 1960 m. – Elena Laumenskienė-Stanek, Murauskienė, Lietuvos pianistė, pedagogė, kompozitorė (g. 1880 m.). 1961 m. – Leonas Prūseika, teisininkas, LSDP veikėjas, JAV lietuvių socialdemokratų spaudos darbuotojas (g. 1887 m.). 1981 m. – Albinas Bernatavičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1940 m.). 1983 m. – Stasys Yla, Lietuvos kunigas, rašytojas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas (g. 1908 m.). 1985 m. – Napoleonas Petrulis, lietuvių dailininkas, skulptorius (g. 1909 m.). 1986 m. – Kristupas Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas (g. 1898 m.). 1995 m. – Pranas Gudelis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.). 2004 m. – Vytautas Aleksandras Jonynas, Lietuvos literatūros kritikas (g. 1918 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1828 – JAV Kongresas priėmė įstatymą dėl pirmojo valstybinio geležinkelio statybos.

Gimimo dienos

Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1874 m.: Harry Houdini, vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas (m. 1926 m.). Luigi Einaudi, Italijos ekonomistas ir politikas. Nuo 1948 iki 1955 m. jis buvo antruoju Italijos Respublikos prezidentu (m. 1961 m.). 1884 m. – Piteris Džozefas Viljamas Debijus, Nyderlandų ir JAV fizikas ir chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1966 m.). 1891 m. – Sergejus Vavilovas, tarybinis fizikas, fizinės optikos mokslo mokyklos kūrėjas buvusioje Tarybų Sąjungoje. TSRS Mokslų akademijos prezidentas (1945-1951 m.), keturiskart Stalino premijos laureatas. Rusų genetiko Nikolajaus Vavilovo jaunesnysis brolis (m. 1951 m.). 1903 m. – Adolf Friedrich Johann Butenandt, 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1995 m.). 1917 m. – Džonas Kauderis Kendru, anglų biochemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1997 m.). 1919 m. – Alfredas Jaunušanas, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 2008 m.). 1921 m. – Vasilijus Vasilijevičius Smyslovas, Rusijos šachmatininkas, tarptautinis didmeistris, buvęs šachmatų pasaulio čempionu nuo 1957-1958 (m. 2010 m.). 1928 m. – Christian Poncelet, konservatyvus Prancūzijos politikas. Priklauso prezidento N. Sarkozy UMP partijai, nuo 1998 m. yra Prancūzijos Senato prezidentas. Ch. Poncelet yra senatorius ir Remiremont (Vogėzai) meras. 1930 m. – Steve McQueen, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.). 1940 m. – Robert Gordon Mackie, amerikiečių mados dizaineris, geriausiai žinomas dėl savo kuriamų kostiumų tokioms pramogų ikonoms kaip Cher, Diana Ross, Tina Turner ir Mitzi Gaynor. Jis kūrė kostiumus laidai The Carol Burnett Show visus jos 11 gyvavimo metų. 1965 m.: Piteris Džeikobsonas, amerikiečių aktorius. Mark William Calaway, profesionalus JAV imtynininkas. 1970 m. – Lara Flin Boil, amerikiečių aktorė. 1973 m. – Jacekas Bonkas, lenkų futbolininkas, FK Austria Wien klubo ir buvęs Lenkijos rinktinės gynėjas, nacionalinės rinktinės kapitonas. 1975 m. – Karlas Tomas Konis Johansonas, profesionalus Švedijos tenisininkas. Jis geriau žinomas kaip tiesiog Tomas Johansonas. Per savo karjerą Tomas laimėjo jau 9 ATP titulus. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 603 vietą. Aukščiausias jo pasiekimas reitinge buvo septintoji vieta. Johansonas yra olimpinio sidabro medalio laimėtojas ir Australian Open čempionas. 1978 m. – Tomašas Ujfalušis, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Atletico de Madrid klubo gynėjas. 1979 m. – Periklís Iakovákis, Graikijos lengvaatletis, kuris specializuojasi 400 m barjeriniame bėgime. Taip pat nacionalinės 4 x 400 m estafetės rungties komandos narys. Šalies olimpinės rinktinės narys. 1981 m. – Gary Paffett, automobilių sporto lenktynininkas iš Didžiosios Britanijos. Šiuo metu jis dalyvauja DTM čempionate bei yra Formulės 1 ekipos McLaren lenktynininkas bandytojas. 1984 m. – Chris Bosh, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis Miami "Heat" komandoje. 1988 m. – Aiga Grabuste, Latvijos lengvaatletė, kuri specializuojasi daugiakovių rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narė.

Neaprašyti

• 1903 – Adolfas Butenantas (Adolf Butenandt), vokiečių biochemikas, 1939 metais apdovanotas Nobelio premija už lytinių hormonų tyrimą.

Mirtys

Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1455 m. – Mikalojus V, 208-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1447 m.) (g. 1397 m.). 1603 m. – Elžbieta I, Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki mirties (g. 1533 m.). 1905 m. – Žiulis Gabrielis Vernas, prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su H.Dž. Velsu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“. Žymiausios knygos: „Kelionė į Žemės centrą“, „Nuo Žemės į Mėnulį“, „20000 mylių po vandeniu“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“ ir kt (g. 1828 m.). 1944 m. – Richardas Jepsenas Detlefzenas, vokiečių architektas, architektūrologas (g. 1864 m.). 1946 m. – Aleksandras Aleksandrovičius Aliochinas, Rusijos šachmatininkas, vienas iš pirmųjų penkių didmeistrių (kartu su Emanueliu Laskeriu, Chosė Rauliu Kapablanka, Zigbertu Tarašu ir Franku Maršalu), ketvirtasis pasaulio čempionas (g. 1892 m.). 1948 m. – Nikolajus Aleksandrovičius Berdiajevas, rusų filosofas, religinio egzistencializmo atstovas (g. 1874 m.). 1962 m. – Ogiustas Pikaras, šveicarų fizikas ir inžinierius, savo konstrukcijos stratostatu pakilęs (1931) į 15 789 metrų, o kitais metais į 16 379 metrų aukštį, sukonstravęs batiskafą, juo nusileidęs iki 3160 metrų gylio (1953) (g. 1884 m.). 1977 m. – Maksimas Saburovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Tris kartus užėmė TSRS Valstybinio plano komiteto pirmininko pareigas (g. 1900 m.). 2002 m. – Sesaras Milšteinas, Argentinos biochemikas. 1984 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija (drauge su Niels Kaj Jerne ir Georges J. F. Köhler) už antikūnų tyrimus (g. 1927 m.).

Neaprašyti

• 1882 – Henris Vodsvertas Longfelas (Henry Wadsworth Longfellow), JAV rašytojas.

Nuorodos

Vikiteka