Vasario 23

Vasario 23 yra 54-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 311 dienų (keliamaisiais metais – 312 m.).

Informacija

Šventės

• Rusija – Tėvynės gynėjų diena.
• Ukraina – Vyro diena.

Vardadieniai

Butvilė – Gantautas – Gantautė – Haroldas – Roma – Romana – Severinas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1792 – Marijampolė gavo miesto teises.

Gimimo dienos

• 1862 m. – Juozas Zauka, vargonininkas, chorvedys, knygnešys (m. 1943 m.).
• 1886 m. – Viktoras Biržiška, matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1964 m.).
• 1887 m. – Petras Sarpalius, smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius (m. 1953 m.).
• 1891 m. – Petras Klimas, Lietuvos teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, signataras (m. 1969 m.).
• 1899 m.:
  • Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, aktorė (m. 1995 m.).
  • Vilius Bajoraitis-Bajoras, Mažosios Lietuvos choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas (m. 1979 m.).
• 1912 m. – Kazys Daugėla, inžinierius geodezininkas, pasaulinio masto fotografas, knygų autorius.
• 1920 m. – Aleksandras Bendinskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, inžinierius.
• 1921 m. – Leizeris Aizinbudas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų daktaras.
• 1923 m. – Petras Gaulė, poetas (m. 1993 m.).
• 1924 m. – Vladas Balsys, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1987 m.).
• 1925 m. – Petronėlė Česnulevičiūtė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, dramaturgė.
• 1928 m. – Antanas Morkevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, socialinių mokslų daktaras.
• 1931 m. – Gediminas Petras Isokas, rašytojas, miškininkas, publicistas, gamtininkas, žurnalistas.
• 1937 m. – Algirdas Petrusevičius, disidentas, politinis kalinys, pokario Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ginklininkas, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų sąjungos pirmininkas, Seimo narys, Vyties ordino kavalierius.
• 1939 m.:
  • Jonas Aleksa, choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas (m. 2005 m.).
  • Ramutis Petras Bansevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1950 m. – Leonas Sakalavičius, ūkininkas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Julius Kalibatas, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1954 m. – Viktoras Andrijovičius Juščenka, Ukrainos prezidentas nuo 2005 m. Į valdžią atėjo po „Oranžinės Revoliucijos“.
• 1958 m. – Vaclovas Jurkus, Lietuvos futbolininkas, treneris.
• 1959 m. – Monika Bilotienė, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1961 m.:
  • Irena Kalkienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rytis Mažulis, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
• 1964 m. – Dainius Šadauskis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Rimas Mikalauskas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas.
• 1971 m. – Darius Ramančionis, Lietuvos geografas, ekologas, aplinkosaugininkas, gamtos mokslų daktaras, gamtos ir kultūros paveldo propaguotojas.
• 1976 m. – Andrius Šedžius, verslininkas, Seimo narys, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
• 1991 m. – Gabrielė Martirosianaitė, lietuvių modelis.

Neaprašyti

• 1923 – Petras Gaulė, poetas.

Mirtys

• 1483 m. – Baltramiejus Svirenkavičius, Žemaičių vyskupas.
• 1757 m. – Jonas Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras (g. 1697 m.).
• 1766 m. – Stanislovas Leščinskis I, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704–1709 ir 1733–1736 m., Lotaringijos hercogas (g. 1677 m.).
• 1928 m. – Petras Nadzeika, Lietuvos savanoris, partizanas (g. 1901 m.).
• 1930 m. – Jonas Jablonskis, lietuvių kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą (g. 1860 m.).
• 1976 m.:
  • Rapolas Skipitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas (g. 1887 m.).
  • Stasys Kalvaitis, pianistas, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1890 m.).
• 1982 m. – Ipolitas Nauragis, karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas (g. 1900 m.).
• 1985 m. – Vladas Kviklys, Lietuvos gydytojas higienistas, medicinos mokslų daktaras. Mokyklinės higienos pradininkas Lietuvoje (g. 1908 m.).
• 1991 m. – Algirdas Henrikas Malachovskis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• 1993 m. – Adolfas Lukošaitis, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, funkcionalizmo architektūros atstovas (g. 1906 m.).
• 1995 m. – Danutė Eidukaitė, lietuvių dailininkė keramikė (g. 1929 m.).
• 1997 m. – Janina Rudzinskaitė-Dautartienė, aktorė (g. 1917 m.).
• 1999 m. – Vytautas Mažeika, Lietuvos teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras. menotyros kandidatas 1968 m (g. 1934 m.).

Neaprašyti

• 1844 – Laurynas Grikša, lietuvių poetas, kunigas.

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1455 – Johanas Gutenbergas atspausdino pirmąją knygą;
• 1775 – Paryžiuje įvyko ilgai laukta Bomaršė komedijos „Sevilijos kirpėjas“ premjera;
• 1793 – įvyko La Madalenos mūšis Sardinijos salos šiaurinėje dalyje;
• 1893 – Rudolfas Dyzelis užpatentavo dyzelinį variklį;
• 1903 – Kuba „visam laikui“ išnuomoją Gvantanamo pakrantę Jungtinėms Amerikos Valstijoms;
• 1905 – Čikagoje įkurtas pirmasis Rotary klubas;
• 1917 – Rusijoje prasidėjo Vasario revoliucija;
• 1919 – Benitas Musolinis Italijoje sukuria Fašistų partiją;
• 1934 – Belgijos karaliumi tampa Leopoldas III;
• 1941 – Dr. Glenas Seaborgas pirmąkart išskiria Plutonį;
• 1947 – Įkurta Tarptautinė Standartizacijos Organizacija (ISO);
• 1997 m.:
  • Rusijos kosminėje stotyje „Mir“ kilo didelis gaisras;
  • Eidenburgo institute mokslininkai sėkmingai klonavo avį.

Gimimo dienos

• 1533 m. – Mišelis de Montenis, prancūzų filosofas (m. 1592 m.).
• 1685 m. – Georgas Frydrichas Hendelis, šalia J. S. Bacho, yra žymiausias Baroko pirmosios pusės kompozitorius. Jis apibendrino savo pirmtakų pasiekimus ir paliko daug kūrinių, kurie iki šiol neprarado savo meninės vertės (m. 1759 m.).
• 1855 m. – Maurice Bloomfield, JAV filologas ir Vedų tyrinėtojas (m. 1928 m.).
• 1873 m. – Liang Qichao, vienas iš XIX a. pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje lyderių (m. 1929 m.).
• 1878 m. – Kazimir Malevič, rusų tapytojas ir meno teoretikas, rusų avangardistas, vienas iš svarbiausių avangardo judėjimo atstovų, taip pat svarbiausias geometrinio abstrakcionizmo pionierius, suprematizmo pradininkas (m. 1935 m.).
• 1883 m. – Karlas Teodoras Jaspersas, vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai (m. 1969 m.).
• 1884 m. – Kazimierz Funk, lenkų biochemikas, mitybos tyrinėtojas, 1912 m. atrado vitaminus (lot. vita – gyvybe, amine – azotas) (m. 1967 m.).
• 1924 m. – Alanas Maklaudas Kormakas, JAV fizikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1998 m.).
• 1960 m. – Kronprincas Naruhito, vyriausias Japonijos Imperatoriaus Akihito ir Imperatorienės Mičiko sūnus. Yra tiesioginis sosto įpėdinis nuo 1989 m. Karūnuotasis princas taip pat užsiima labdaringa veikla.
• 1970 m. – Valērijs Ivanovs, Latvijos futbolininkas.
• 1977 m. – Kristina Šmigun-Vähi, Estijos slidininkė. Žiemos olimpinių žaidynių dalyvė ir medalininkė. 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Turine sportininkė iškovojo du ausko medalius 10 km klasikinio slidinėjimo ir 7.5 km + 7.5 km dvigubo persekiojimo rungtyse. 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse sportininkė pelnė sidabro medalį 10 km laisvo stiliaus slidinėjimo rungtyje. 2002 m. ir 2006 m. buvo šalies vėliavos nešėja olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijose. Pasaulio čempionatuose Kristina yra laimėjusi vieną aukso, trys sidabro ir du bronzos medalius.
• 1981 m. – Garetas Beris, Anglijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester City klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2000-ųjų Europos futbolo čempionate, kur nebuvo išleistas į aikštę nė vienose rungtynėse. Po jo dėl įvairių priežaščių nerungtyniavo nei pasaulio, nei Europos čempionatuose, tačiau šiuo metu jis vėl žaidžia Anglijos rinktinėje ir yra nuolatinis jos narys.
• 1994 m. – Dakota Fanning, amerikiečių aktorė, išgarsėjusi filme „Aš esu Semas“.

Neaprašyti

• 1417 – Popiežius Paulius II (m. 1471 m.);
• 1952 – Bradas Vitfordas, amerikiečių muzikantas („Aerosmith“);
• 1965 – Kristin Davis, amerikiečių aktorė.

Mirtys

• 1447 m. – Eugenijus IV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1431 m. kovo 11 d. iki mirties (g. 1388 m.).
• 1526 m. – Diegas Kolumbas, Ispanijos keliautojas, ketvirtasis Indijų vicekaralius, pirmasis Kristupo Kolumbo ir jo žmonos Filipa Moniz sūnus (g. 1479 m.).
• 1821 m. – John Keats, anglų poetas romantikas (g. 1795 m.).
• 1848 m. – Džonas Kvinsis Adamsas, JAV prezidentas 1825–1829 m. Jo tėvas John Adams taip pat buvo JAV prezidentu (g. 1767 m.).
• 1855 m. – Karlas Frydrichas Gausas, vokiečių matematikas, fizikas, mokslininkas, pasižymėjęs daugelyje sričių: skaičių teorijoje, matematinėje analizėje, diferencialinėje geometrijoje, geodezijoje, astronomijoje, optikos teorijoje ir kitur (g. 1777 m.).
• 1922 m. – Albert Victor Bäcklund, švedų matematikas ir fizikas (g. 1845 m.).
• 1969 m. – Saudas, Saudo Arabijos karalius 1953–1964 m. (g. 1902 m.).
• 1973 m. – Dickinson Woodruff Richards, 1956 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1895 m.).
• 1998 m. – Philip Abbott, amerikiečių aktorius (g. 1923 m.).
• 2006 m. – Andrejus Eglytis, latvių poetas, žurnalistas (g. 1912 m.).

Nuorodos

Vikiteka