Tauro apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vieni iš Tauro apygardos kūrėjų. Iš kairės: J. Pileckis-Šarūnas, V. Gavėnas-Vampyras, A. Baltūsis-Žvejys, V. Navickas-Auksutis ir J. Lelešius-Grafas
Paminklas Tauro apygardos partizanams Šilavote

Tauro apygarda – Lietuvos partizanų apygarda, vienijusi Suvalkijos etnografiniame regione, t. y. Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskrityse bei Alytaus ir Kauno apskričių kairiakrantėse dalyse veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Viena svarbiausių Lietuvos partizanų apygardų.

Įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrityje, Skardupių parapijos klebonijoje. Pirmuoju apygardos vadu tapo kpt. Leonas Taunys-Kovas (1900–1946).


Apygardos veiklos ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. vasarą II pasaulinio karo frontui pasiekus Užnemunę, Raudonosios armijos užimtoje Lietuvos dalyje prasidėjo Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupantams, į kurį įsitraukė ir Lietuvos kariai, šauliai, buvę LAF aktyvistai, represuotų ir išvežtų į Sibirą asmenų artimieji. Gelbėdamiesi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją ir sovietinio saugumo organų represijų bei raudonarmiečių plėšikavimų, Užnemunės vyrai pradėjo slapstytis miškuose ir burtis į ginkluotus partizanų būrius, o 1945 m. – telktis ir į stambesnius partizanų junginius.

1944 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apsk. Kalvarijos valsčiuje, prie pat sienos su Lenkija, Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. Veiverių valsčiuje Lietuvos kariuomenės leitenantas Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas subūrė partizanų grupę. Pakiauliškio kaimo jaunimą į partizanų grupę sutelkė Vincas Senavaitis-Žaliavelnis. Barzdų valsčiaus LLA Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo leitenantas Vytautas Bacevičius-Algis, Vygandas.

1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis įsteigė 1-ąjį Algimanto partizanų skyrių. Vėliau visų šių grupių pagrindu formavosi Tauro apygardos rinktinės, kuopos.

1945 m. sausio mėn. partizanai užėmė Marijampolės aps. Šilavoto miestelį. Antrą Šilavoto puolimą suorganizavo Prienų būrio vadas ltn. Kuzmickas-Briedis 1945 m. vasario pabaigoje. 1945 m. sausio 31 d. partizanai užpuolė Marijampolės apsk. Gudelių miestelį, išlaisvino suimtuosius, sunaikino valsčiaus dokumentus.

1945 m. vasario 12 d. A. Kušlio-Vilko partizanų grupė užėmė Alytaus aps. Miroslavo miestelį, nukovė 12 stribų, 2 milicininkus ir 3 aktyvistus, sudegino kai kuriuos valsčiaus įstaigų pastatus.

1945 m. vasario 23 d. iki 200 kovotojų puolė Rudaminos miestelį (Lazdijų apsk.); šios operacijos metu partizanai išvadavo NKVD suimtus žmones, nukovė 7 stribus, paėmė NKVD ginklų atsargas.

1945 m. balandžio 12 d. Marijampolės apsk. Gudelių valsčiuje vyko vad. Būdninkų kautynės; jų metu sunaikinta daug enkavedistų, o iš partizanų žuvo 1 kovotojas ir med. sesuo M. Senovaitytė-Mirta. Šiose kautynėse partizanams vadovavęs ltn. M. Kuzmickas-Briedis po kelių dienų žuvo patekęs į pasalą prie Pabraščių km. (Balbieriškio valsčius).

1945 m. gegužės 16 d. Simno valsčiuje įvyko žymusis Kalniškės mūšis: NKVD kariuomenė apsupo iki 120 partizanų dalinį, vadovaujamą ulono Jono Neifaltos-Lakūno (1910−1945). Sutemus partizanai iš apsupties prasiveržė. Mūšio metu žuvo 44 kovotojai, įskaitant vado žmoną kulkosvaidininkę Albiną Neifaltienę-Pušelę, ir daug priešo karių.

1945 m. birželio 17 d. Marijampolės aps. Šilavoto valsčiuje vykusiose Degimų kautynėse Geležinio Vilko pulko (būsimos Geležinio Vilko rinktinės) 8-osios kuopos partizanai, vadovaujami Kazio Pinkvartos-Dešinio, per 4–5 val. nukovė ~70 enkavedistų; iš partizanų žuvo V. Senavaitis-Šiaurys (buv. Žaliavelnis) ir dar 5 kovotojai.

Apygardos struktūros kaita ir trumpa istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susikūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lenta Skardupiuose

1945 m. liepos 19 d. Marijampolės vls. Skardupių klebonijoje įsteigtas Tauro apyg. štabas. Štabo viršininkas – kpt. L. Taunys-Kovas, komplektavimo ir ginklavimosi sk. viršininkas – J. Pileckis-Brokas, propagandos sk. – A. Ratkelis, baudžiamojo sk. – V. Gavėnas-Vampyras, sanitarinio sk. – kun. A. Ylius-Vilkas. Posėdyje nuspręsta užmegzti ryšius su vyriausiuoju partizanų štabu ir aplinkiniais partizanų daliniais bei pradėti koordinuoti veiklą, sutelkus kovotojus lietuvius po partizanų vėliava, platinti informaciją apie esamą padėtį.

1945 m. rugpjūčio 15 d. laikoma oficialia Tauro apygardos įsteigimo data. Steigiamajame suvažiavime Skardupių k. dalyvavo L. Taunys, V. Gavėnas, J. Pileckis, A. Ratkelis, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, veikęs Kazlų Rūdos miškuose, kpt. V. Navickas-Perkūnas iš Alytaus apsk., V. Radzevičius-Vaidila, V. Kulboka, J. Šačkus-Uosis, plk. L. Butkevičius iš Marijampolės apsk. Pirmuoju Tauro apygardos vadu išrinktas kpt. Leonas Taunys-Kovas.

Nuo 1945 m. rugpjūčio iki 1946 m. birželio Tauro apygardą sudarė 5−4 rinktinės:

Tauro apygardos partizanai 1945 m.

1945 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės vls. Skardupių k. klebonijoje įvyko steigiamasis Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) posėdis. Jame dalyvavo plk. L. Butkevičius-Luobas, kpt. Leonas Taunys-Kovas, kun. A. Ylius-Vilkas, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, J. Pileckis-Brokas; komiteto sudėtis: pirm. L. Butkevičius, pavad. Leonas Taunys-Kovas ir A. Ylius, nariai – V. Bacevičius, J. Pileckis, V. Radzevičius. Iškeltas tikslas – sutelkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Parengtas atsišaukimas į Lietuvos visuomenę, nustatyti 6 partizanų apygardų veikimo plotai.

Numatyta, kad Vytauto rinktinė veiks Vilkaviškio ir Marijampolės apskrities vakarinėje bei pietinėje dalyse. Jai vadovavo V. Gavėnas-Vampyras. Rinktinė susidėjo iš 40 gerai ginkluotų partizanų, padalintų į keturias kuopas. Stirnos rinktinė veikė miškingoje Kazlų Rūdos, Jankų apylinkų teritorijoje. Jai vadovavo Lietuvos kariuomenės leitenantas Vytautas Bacevičius-Vygandas.

Geležinio Vilko rinktinė veikusi Prienų, Gudelių, Šilavoto, Sasnavos, Marijampolės, Simno, Alytaus apylinkėse iš pradžių susidėjo iš nekoordinuotų trijų partizanų grupių bei būrių, apėmusių apie 400 gerai ginkluotų partizanų.

1945 m. gegužės 25 d. Prienų partizanų būrys performuotas į Geležinio Vilko pulko 8-ąją kuopą (veikė vadovaudamasi Kęstučio grupės įstatais). Pirmuoju kuopos vadu paskirtas P. Kučinskas-Apinys.

1945 m. balandžio – gegužės mėn. Balbieriškio miške (Marijampolės apskritis) susikūrė Ldk Vaidoto partizanų grupė, kuriai vadovavo Kazimieras Degutis-Raginis ir štabo viršininkas J. Petraška-Patrimpas. Perkūno rinktinė veikė Lazdijų apskrities rytuose ir kairiakrantėje Alytaus apskrities dalyje. Jai vadovavo kpt. Vaclovas Navickas-Perkūnas, vėliau pasirinkęs Auksučio slapyvardį. Rinktinę sudarė iki 400 gerai ginkluotų partizanų. Pačioje Marijampolėje 1945 m. nesėkmingai bandyta formuoti Patrimpo rinktinę, − jos vadu buvo paskirtas V. Kulboka-Vytenis.

1945 m. spalio 5 d. įvyko LIK posėdis, kuriame aptarti A. Yliaus-Vilko kelionės į Telšius ir L. Taunio-Kovo – į Kauną, kuris rūpinosi apygardų steigimu ir buvo Kaune įkūręs Algimanto apygardą, rezultatai. Tartasi neatidėlioti ir steigti, svarstyta ar atgaivinti VLIK'ą, užmegzti ryšius su užsieniu.

1945 m. pradėtas leisti vieningas „Laisvės žvalgo“ pogrindinis laikraštis, kurio redaktorius rudenį areštuotas.

1945 m. spalio 21 d. Marijampolės valsčiaus Skardupių klebonijoje įvyko paskutinis LIK posėdis. Kitą dieną prasidėjo suėmimai, kurių metu areštuota 17 LIK ir Tauro apygardos pareigūnų, o štabo ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikla paralyžiuota. Arešto išvengė J. Pileckis-Brokas, A. Ratkelis-Oželis ir mjr. Zigmas Drunga-Šernas. Leonas Taunys-Kovas ir V. Bacevičius 1946 m. liepos 20 d. nuteisti sušaudyti.

Apygardos vado pareigas perėmęs Z. Drunga-Šernas pasirinko „Mykolo-Jono“ slapyvardį; netrukus jis susisiekė su Lazdijų apskrityje veikusios Šarūno rinktinės vadovybe (vėliau ši rinktinė buvo prijungta prie Tauro apygardos).

1945 m. lapkričio 20 d. ltn. A. Baltūsis-Žvejys paskirtas Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos sk. viršininku bei apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tą pačią dieną žuvo Tauro apygardos Stirnos rinkt. vadas Bronius Abramavičius-Spyglys, štabo virš. S. Grigas-Aras ir 2 partizanai rinktinės štabe Degučių km., Jankų vls., Šakių apsk.

1946 m. sausio 1 d. pradėjęs partizanauti Juozas Lukša-Daumantas paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. spaudos sk. vadovu. 1946 m. sausio 6 d.–7d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. 3-osios kuopos kautynėse su NKVD kariuomene Marijampolės apsk., Prienų vls., Čepeliškių k. žuvo J. Morkūnas-Rambynas, nukauta 13 enkavedistų. 1946 m. sausio 31 d. Stirnos rinkt. pervadinta Žalgirio, o jos veikla buvo kordinuojama su Vytauto rinktine.

1946 m. balandžio 5 d. Z. Drunga-Mykolas Jonas įsakymu Nr. 11 įsteigė partizanų pasižymėjimo žymenis: partizanų narsumo, uolumo ir partizanų rėmėjo uolumo juosteles bei paskyrė Perkūno rinkt. vadą V. Navicką-Auksutį į l.e. apygardos vado pavaduotojo pareigas.

Ryšių išplėtojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. balandžio 9 d. bendrame Tauro ir „A“ (būsimos Dainavos) apygardų vadų posėdyje Alytaus aps. Seirijų valsčiuje prie Ricielių km. Sudarytas Pietų Lietuvos partizanų (PLP) štabas, vadas – J. Vitkus-Kazimieraitis, pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, operatyvinio sk. virš. S. Staniškis-Antanaitis, l.e. Inform. sk. virš. pareigas – A. Kulikauskas-Daktaras. PLP štabo pagrindinis tikslas – sudaryti Vyriausiąjį Lietuvos partizanų štabą ir numatyta Dzūkų rinkt. įjungti į „Tauro“ ir „A“ apygardas.

1946 m. balandžio 19 d. Šakių apsk. Jankų valsčiaus Katinų km. vykusiose kautynėse žuvo Žalgirio rinktinės vadas J. Kleiza-Žalvaris. Po to rinktinės vadu buvo paskirtas J. Ilgūnas-Šarūnas.

1946 m. balandžio 23 d. PLP štabo posėdyje priimta Lietuvos partizanų Deklaracija, skelbianti Lietuvos valstybingumo atstatymo principus; šio posėdžio metu nutarta „A“ apygardai priskirti iki tol jokiai apygardai nepriklausiusią Dzūkų rinktinę, o „A“ apygardos Šarūno rinktinę perduoti Tauro apygardai.

Nuo 1946 m. gegužės iki 1947 m. sausio apygardą sudarė 4 rinktinės:

Apygardos veiklą susilpnino J. Markulio-Erelio išdavikiška ardomoji veikla bei partizanų vadovų žūtys. 1946 m. gegužės 28 d. PLP štabo pavad. Tauro apygardos vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su J. Markuliu-Ereliu, tariamu Aukštaičių partizanų ir Vienybės komiteto įgaliotiniu. Aptarinėtos galimybės bendrai partizanų vadovybei sudaryti ir ryšiams su Žemaitijos partizanais užmegzti. Pasitarime dalyvavo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas J. Stravinskas-Žiedas, J. Lukša-Vytis, K. Pyplys-Mažytis ir kiti.

1946 m. gegužės 31 d. TA vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su atvykusiais iš užsienio J. Deksniu-Alfonsu ir V. Staneika-Andriumi, raginusiais kuo skubiau sudaryti Vyriausiąją partizanų vadovybę.

1946 m. birželio 3 d. įvyko TA rinktinių vadų suvažiavimas Marijampolės aps. Skaisčiūnų k.: dalyvavo apyg. vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas, vado adj. J. Pileckis-Šarūnas, kun. J. Lelešius-Krivaitis, „Laisvės žvalgo“ red. A. Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko – J. Stravinskas-Žiedas, Gedimino – V. Navickas-Auksutis, Žalgirio – J. Ilgūnas-Šarūnas bei kiti. Stiprinant ryšius su legaliai gyvenančiais tautiečiais nutarta steigti Laisvės kovotojų nekarinę partiją (Lietuvos demokratų partiją), numatyta surengti vadų kursus, patikslintos rinktinių teritorijų ribos. A. Baltūsis paskirtas apyg. vado štabo viršininku, V. Navickas – vado pavaduotoju, J. Lukša-Vytis – „Laisvės žvalgo“ redaktoriumi, V. Stepulevičius-Mindaugas – Gedimino rinkt. vadu. 1946 m. birželio 4 d. TA partizanai Grybinės k. prie Šunskų, Marijampolės apsk., pasaloje sunaikino per 20 stribų ir aktyvistų.

1946 m. birželio 6 d. TA Geležinio Vilko štabe įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo J. Lukša, A. Varkala-Žaliukas, J. Markulis, J. Deksnys ir V. Staneika. Šiame pasitarime buvo įkurti VLAK-as ir BDPS; numatyta iš ginkluotųjų partizanų pajėgų atstovų sudaryti Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą (VGPŠ); J. Deksnio siūlymu iki visiško VLAK’o suformavimo atlikti jo funkcijas įpareigota fiktyvi pogrindžio organizacija − J. Markulio vadovaujamas „Vienybės komitetas“. Taip MGB agentas J. Markulis tapo rezistencijos vadu, o J. Deksnio veiklą nuo šiol jam pačiam apie tai nežinant galėjo kontroliuoti MGB.

1946 m. birželio 6 d. LSSR NKGB-NKVD Kauno operatyvinio sekt. plk. Nesidov rašė: „drg. Berija (…) iškėlė uždavinį sutriuškinti Lietuvoje banditų būrius (…), išvalyti Lietuvą nuo antitarybinio nacionalistinio elemento per 2-3 savaites“.

1946 m. birželio 9 d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas 1945 m. rugsėjo mėn. J. Stravinskas-Žiedas (buv. Kardas) ir 6 partizanai Pagraižio miškelyje, Šilavoto vls., Marijampolės aps., o 1946 m. birželio 12 d. pakeliui į Žemaitiją, kautynėse su NKVD Agurkiškės miške, Šakių a. Lukšių vls., žuvo TA vadas, PLP štabo vado pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, Žalgirio rinkt. vado adjutantas ir 4 kovotojai. Nukauta 13 enkavedistų. TA vado pareigas laikinai perėmė pavad. V. Navickas-Auksutis. 1946 m. birželio 13 d. Balbieriškio miške žuvo Dzūkų rinkt. Vaidoto gr. vadas K. Degutis-Raginis. Nauju grupės vadu buvo paskirtas J. Petraška-Patrimpas, dabar pasivadinęs „Lapaičiu“.

1946 m. liepos 4 d. TA vadovybės posėdyje A. Baltūsis-Žvejys išrinktas apygardos vadu, o Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas J. Jasulaitis-Kazokas, tačiau jis pareigų nevykdė ir spalio pabaigoje vadu paskirtas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas.

Apygardos veiklos sukarinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žuvus mjr. Z. Drungai-Šernui, 1946 m. liepos 4 d. Tauro apygardos vadu buvo išrinktas A. Baltūsis-Žvejys. Jo vadovavimo laikotarpiu išplėtoti apygardos ryšiai su kt. Lietuvos partizanų apygardomis ir su Vakaruose veikiančiomis lietuvių išeivijos organizacijomis, aktyviai kovota su kolūkiū steigimu.

1946 m. liepos 5–6 d. įsakymais Nr. 23 ir Nr. 24 Žvejys paskelbė, kad Laisvės kovotojai yra karinė organizacija, jos nariams privaloma kariška drausmė, kovotojų pagarba vadams ir beatodairiškas vadų įsakymų vykdymas, kad partizanai dėvi Lietuvos kariuomenės uniformą su einamųjų pareigų ženklais. 1946 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apsk. Liudvinavo vls. Ungurinės k., Vytauto rinkt. būstinėje, įvyko viena pirmųjų Tauro apyg. iškilminga partizanų apdovanojimo ceremonija.

1946 m. rugsėjo 1 d. A. Baltūsis-Žvejys rinktinių vadams įsakė registruoti visus okupantų nusikaltimus Lietuvos gyventojams.

1946 m. rugsėjo 17 d. Prienų apsk., Balbieriškio vls. Žagarių k. partizanai nušovė LKP CK pareigūną Bobrikovą, apskrities komsomolo 2-ąjį sekr. Jucį ir 3 stribus.

1946 m. rudenį TA vadas A. Baltūsis-Žvejys išleido įsakymus rinktinių vadams dėl stribų punktų naikinimo, juo gąsdinant ir demoralizuojant, dėl rinktinių apsirūpinimo žiemai iš valstybinių grūdų sandėlių, atimtais iš ūkininkų grūdais. 1946 m. spalio 22 d. TA vadą A. Baltūsį-Žvejį ir jo palydą užklupo enkavedistai Šakių apsk. Žvirgždaičių vls. Viltrakių k. Žuvo Žalgirio rinkt. vadas J. Ilgūnas, TA steigėjas adj. J. Pileckis-Šarūnas ir keli partizanai. Rinktinės vadu tapo J. Jasulaitis-Kazokas.

1946 m. lapkričio mėn. įvyko TA vadų posėdis, kuriame dalyvavo A. Baltūsis-Žvejys, TA polit. sk. virš. A. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai, J. Lukša ir J. Markulis. Pripažintas Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) vadovavimas partizanų veiklai, numatyta sušaukti visų Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą (1947 m. sausio 18 d.), kur būtų patvirtinti BDPS ir VLAK-o įkūrimo aktai. 1946 m. pab. VGPŠ būstinėje Vilniuje, Žygio g., įvyko 1-asis VGPŠ posėdis, kuriame BDPS atstovavo J. Markulis, VGPŠ – A. Kamarauskas – plk. Vytis, J. Lukša-Kazimieras, A. Zaskevičius-Tautvaiša; po posėdžio išleistas J. Lukšos parengtas VGPŠ įsakas Nr. 1, kuriuo patvirtintas Lietuvos teritorijos padalijimas į 3 partizanų sritis bei patvirtinti jų vadai. 1946 m. gruodžio 28 d. sugretinę turimus faktus, J. Lukša, A. Zaskevičius ir B. Barzdžiukas suprato, kad J. Markulis yra MGB agentas. Po to J. Lukša iš Vilniaus išvyko į TA; 1947 m. sausio pradžioje apie J. Markulio išdavystę buvo įspėti TA vadai, Žemaitijos partizanai, taip pat „legaliai“ gyvenantys pogrindininkai.

Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai 1947 m.

1947 m. sausio 6 d. J. Lukša, grįžęs iš TA, Vilniuje susitiko su B. Barzdžiuku, A. Varkala, A. Zaskevičium, S. Lukša, N. Nausėdaite. Norėdami iškvosti įtariamą J. Markulį, pasiūlė jam vykti į Vytauto apygardą, tačiau J. Markulis pasiūlymo nepriėmė – manoma, jį perspėjęs A. Zaskevičius. Pasitarimo dalyviai skubiai išsiskirstė.

1947 m. sausio 10 d. emgebistų raštu, pasirašytu iš tikro neegzistuojančio „BDPS prezidiumo“ pirm. J. Markulio, A. Baltūsis-Žvejys buvo „paskirtas“ Pietų Lietuvos sr. vadu. J. Markulis partizanams pranešė „Erelio“ slapyvardį keičiąs į „dr. Narutavičius“ (maždaug tuo pat metu savo agentūrinį „Ąžuolo“ slapyvardį jis pasikeitė į „Noreiką“), − taip jis tikėjosi suklaidinti partizanus, dar nežinančius apie jo išdavystę.

1947 m. sausio 12 d. TA vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu sudaryta Birutės rinktinė partizanų veiklai Kauno m. ir jo apylinkėse sustiprinti, kurios vadu nuo 1947 m. sausio 20 d. paskirtas J. Lukša-Skirmantas. Iš Vytauto ir Žalgirio rinkt. Vilkaviškio aps. sudaryta Kęstučio rinktinė, vadas – K. Pinkvarta-Dešinys, kuris dėl ligos pareigų nėjo, ir nuo balandžio 10 d. vadu paskirtas K. Greblikas-Sakalas.

Nuo 1947 m. sausio iki 1947 m. birželio apygardą sudarė 6 rinktinės:

Birutės rinktinė buvo sudaryta siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Kaune ir kairiakrantėje Kauno apskrities dalyje, o Kęstučio rinktinė − siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Vilkaviškio apskrityje.

1947 m. sausio 15-16 d. paaiškėjus J. Markulio išdavystei, TA štabe skubiai sušauktas laisvės kovotojų atstovų suvažiavimas, kuriame TA atstovavo vadas A. Baltūsis-Žvejys, polit. dalies virš. V. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai: A. Varkala-Žaliukas, V. Štrimas-Šturmas, V. Gavėnas-Vampyras, DA – J. Krikščiūnas-Rimvydas. Dalyvavo buv. VGPŠ 2-ojo sk. virš. A. Zaskevičius-Tautvaiša ir buv. VGPŠ adj. J. Lukša-Kazimieras. Dėl svarbių priežasčių neatvyko kviesti KA ir VA atstovai. Nutarta J. Markulį, MGB provokatorių, pašalinti iš visokios konspiratyvinės veiklos, sudaryti naują BDPS vadovybę ir naują VGPŠ, nustatyti ryšį su užsieniu, pakviesti suvažiavime nedalyvavusias apygardas dėtis prie naujųjų BDPS ir VGPŠ. Buvo sudaryta laikinoji BDPS vadovybė (vadas – A. Vabalas-Gediminas) ir laikinasis VGPŠ (viršininkas – A. Baltūsis), numatyta, kad vėliau kiekviena apygarda į juos pasiūlys savo atstovus. „Naujajam BDPS“ priklausė J. Bazilevičius-Taučius, kun. Stankūnas Stonis, poetas A. Miškinis-Kaukas, solistas A. Kučingis-Kalvaitis ir kt. lietuvių inteligentai. A. Baltūsio sudaryto BDPS Prezidiumo pirmininko pareigas laikinai ėjo V. Seliokas-Gintautas; ryšiams su apygardomis palaikyti buvo specialiai sudaryta vad. 25-oji kuopa.

1947 m. vasario 14 d. TA partizanų prokuroras Budrys bolševikų nusikaltimams tirti surašė aktą Nr. 4 apie sovietinių rinkimų, įvykusių 1947 m. vasario 9 d. 18 įstatymo pažeidimų. Aktą pasirašė ir 2 liudininkai – A. Baltūsis-Žvejys ir kun. J. Lelešius-Grafas.

1947 m. vasario 18-19 d. TA Vytauto rinkt. vado V. Gavėno-Vampyro įsakymu J. Senkutė-Pušelė organizavo užgavėnių ir neva sužadėtuvių balių, į kurį pakvietė Marijampolės partinį aktyvą. „Sužadėtinis“, Vytauto rinkt. štabo pareigūnas K. Pyplys-Mažytis nukovė 4 aktyvistus, tarp jų apskrities KP 1-ąjį sekretorių, LSSR AT deputatą S. Bakevičių, pasų sk. vedėją Gurevičių, valsčiaus vykd. komiteto pirm. Jasiūną.

1947 m. kovo mėn. vadavietėje Punios šile PLP vadas D. Jėčys-Ąžuolis įgaliojo A. Baltūsį-Žvejį atstovauti Dainavos apygardą, tariantis su Žemaitijos partizanais, ir pritarė A. Baltūsio pastangoms užmegzti ryšius su Vakarais. Šiuos D. Jėčio įgaliojimus patvirtino ir A. Ramanauskas, 1947 m. rudenį tapęs Dainavos apygardos vadu. J. Žemaitis-Vytautas laikė A. Baltūsį faktiškuoju PLP vadu.

1947 m. kovo 19 d. TA Vytauto rinkt. partizanai, vadovaujami V. Gavėno-Vampyro, užėmė Buktos sovchozo centrą Buktos dvare, Liudvinavo vls., Marijampolės aps., sunaikino sovchozo ir girininkijos dokumentus, atvykusiems enkavedistams, stribams ir pasieniečiams surengė pasalą ir per susišaudymą nukovė apie 20 kareivių bei stribų (MGB duomeninmis – 9), žuvo 2 partizanai. Tuo metu įvyko masiniai žmonių tardymai Suvalkijoje: MGB bandė iškvosti gyventojus apie partizanų susitelkimo vietas, ginkluotę ir pan.

1947 m. balandžio 10 d. įsteigta TA 24-oji Maironio kuopa, skirta apygardos štabo apsaugai (vadas – K. Pyplys-Mažytis, jam išvykus į užsienį – J. Ciplijauskas-Sakalas).

1947 m. balandžio mėn. įvyko A. Baltūsio-Žvejo vadovaujamo BDPS Prezidiumo ir PLP atstovų susirinkimas, kuriame svarstyti ginkluotos rezistencijos išlikimo, atstovavimo užsieniui reikalai, manyta, kad esamomis sąlygomis yra per daug partizanų, teigta, kad užtektų 5-6 apygardų po 100 kovotojų kiekvienoje.

1947 m. balandžio 27 d. štabo ryšininkui išdavus, TA Vytauto rinkt. štabo „Seklyčios bunkeryje“, Marijampolės apsk. Liudvinavo vls. Gulbiniškių k., emvedistų užklupti, susisprogdino štabo virš. V. Vabalas-Kunigaikštis, globos poskyrio virš. A. Pečiulis-Baritonas, ryšininkė J. Senkutė-Pušelė.

1947 m. gegužės 18 d. Lazdijų apsk. Šventežerio vls. Janėnų km. išduotas žuvo TA štabo narys, buv. Šarūno rinkt. vadas V. Stepulevičius-Stepulis Mindaugas.

1947 m. gegužės 19 d. J. Lukša ir J. Krikščiūnas Lenkijoje susitiko su J. Deksniu, pranešė apie J. Markulio išdavystę ir perdavė VGPŠ vardu kreipimąsi į užsienio lietuvių organizacijas dėl paramos partizanams. Jie, J. Deksnio įtikinti nepalankia Lietuvai padėtimi, birželio 5 d. susikovė ties Liubavu ir grįžo į Lietuvą. Su jais kartu parvyko ir Vytauto rinkt. priklausiusio, Lenkijoje veikusio dalinio vadas A. Marcinonis-Balandis.

1947 m. birželio 12 d. Marijampolės apsk. Kalvarijų vls. Menkupių k. MVD kareiviai užuolė TA Vytauto rinkt. 4-osios kuopos štabo „Baltųjų rūmų“ slėptuvę. V. Gurevičius-Ateitis ir B. Rutkauskas-Apuokas nusišovė, A. Marcinonis-Balandis paimtas gyvas.

Užmezgęs ryšius su Algimanto, Vytauto, Vyčio, Dainavos ir Jungtine Kęstučio apygardomis, A. Baltūsis ženkliai sumažino pragaištingą J. Markulio poveikį partizanų judėjimui.

1947 m. rugpjūčio mėn. įvyko pirmieji TA partizanų kursai, kuriuose dalyvavo Žalgirio, Vytauto, Kęstučio rinktinių ir apyg. štabo kuopos kovotojai – iš viso apie 70 žmonių, kurie gavo puskarininkių laipsnius.

1947 m. rugpjūtį A. Baltūsio-Žvejo bent nominaliai vadovaujamo Lietuvos partizanų sajūdžio pavadinimas „Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis“ (BDPS) pakeistas į „Bendrasis Demokratinis Lietuvos Sąjūdis“ (BDLS).

Vadų žūtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. rugpjūčio 20 d. TA vado A. Baltūsio-Žvejo organizaciniais patvarkymais J. Lukša-Skirmantas laikinai paskirtas apygardos žvalgybos sk. viršininku, o Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras iš pareigų atleistas ir pervestas į Žalgirio rinktinę. Kęstučio rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas paskirtas Vytauto rinkt. vadu, Šarūno rinkt. vadas P. Kučinskas-Apinys, Ainis – Kęstučio rinkt. vadu.

1947 m. rugpjūčio 27 d. Vyčio apygardoje prie Adomonių k., Panevėžio apsk. (?), įvyko J. Markulio organizuotas „BDPS karinės kolegijos“ posėdis, kurio metu jis įrodinėjo, kad 1947 m. pr. performuoto BDPS vadas A. Baltūsis-Žvejys ir J. Lukša-Skirmantas, norėdami užgrobti valdžią, apšmeižė jį išdavyste.

A. Baltūsio 1947 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27 Šarūno rinkt. iš TA pervesta atgal į Dainavos apygardą.

Nuo 1947 m. birželio (kuomet Šarūno rinktinė buvo grąžinta Dainavos apygardai) iki 1949 m. birželio Tauro apygardą sudarė 5−4 rinktinės:

  • Birutės rinktinė (išformuota 1949 m. birželį)
  • Geležinio Vilko rinktinė
  • Kęstučio rinktinė (išformuota 1949 m. kovą)
  • Vytauto rinktinė
  • Žalgirio rinktinė

1947 m. rugsėjo 4 d. išduotas ir užpultas TA Vytauto rinkt. štabas Marijampolės vls. Avikilų k. Žuvo apygardos štabo ūkio sk. virš. M. Žilionis-Plunksna ir štabo pareigūnė L. Lisauskaitė-Ramunė, paimti štabo dokumentai ir DLK Vytauto rinkt. vėliava.

1947 m. rugsėjo 24 d. sunaikintas TA Birutės rinkt. štabas, įsikūręs Daunoro sodyboje (prie Veiverių) įrengtame bunkeryje. Žuvo rinktinės vadas kpt. J. Bulota-Anbo, kapel. L. Lelešius-Grafas ir dar 4 štabo pareigūnai, kuriuos išdavė buvęs rinktinės štabo virš. S. Jakštavičius (suimtas Kaune 1947 m. rugsėjo pab.). Spalio 10 d. nauju Birutės rinktinės vadu tapo Jonas Aleščikas-Rymantas.

1947 m. spalio 25 d. Marijampolės valsčiaus Meškučių k. išduotas žuvo TA Vytauto rinkt. žvalgybos sk. viršininkas, vienas TA įkūrėjų A. Ratkelis-Oželis, kuris kartu su štabo pareigūnu A. Salinka-Dainiumi susisprogdino bunkeryje.

1947 m. spalio 28 d. Palaimos k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio a. išduoti žuvo TA Vytauto rinkt. 42-osios kuopos vadas ltn. V. Žaloneris-Perlas, raštvedys S. Būbnys-Gusaras ir ryšininkė J. Kazeliūtė-Saulutė, „užgavėnių baliaus“ Marijampolėje dalyvė.

1947 m. lapkričio 12 d. TA Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas su 70 partizanų apsupo Vilkaviškio apsk. Pilviškių vls. Obšrūtų kaimą, kur buvo 15 rusų kolonistų šeimų. 35 rusai buvo ginkluoti, turėjo net 2 kulkosvaidžius ir kolonistams atsisakius išsikraustyti, partizanai atidengė ugnį. Žuvo 31 kolonistas, likę gyvi pabėgo iš Obšrūtų.

1947 m. gruodžio 14 d. BDPS Prezidiumo įsakymu Nr. 1002 į Vakarus pasiųsti apygardos partizanai J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis padėčiai Lietuvoje nušviesti, gauti paramos kovojančiai tautai bei santykiams tarp VLIK’o ir BDPS užsienio delegatūros išsiaiškinti. Įgaliotiniai nuvežė Lietuvos Romos katalikų laišką popiežiui Pijui XI, pogrindžio spaudos, dokumentų, nuotraukų, dainų rinkinius, išvežtųjų į Sibirą sąrašus, žvalgybos žinias, įgaliojimus J. Deksniui atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje.

1947 m. gruodžio 21 d. J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis iš Rytprūsių perėjo Lenkijos sieną per Romintos upelio tiltą, Heinemunės miškų ruože. Susirėmime su rusų pasieniečiais žuvo 3 palydos kovotojai.

1947 m. gruodžio 26 d. Sardokų k., Vilkaviškio valsčiuje išduotas žuvo Kęstučio rinkt. vadas P. Kučinskas-Ainis.

1947 m. spalio – 1948 m. sausio TA vadas A. Baltūsis-Žvejys tarėsi su JKA vadu J. Žemaičiu-Luku dėl Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės (VGPV) įkūrimo; A. Baltūsio nuostata: į VGPŠ centrą nuo kiekvienos apygardos skirti po 2 atstovus, tarp posėdžių partizanams vadovauja ginkluotųjų pajėgų vadas ir BDPS Prezidiumo pirmininkas; J. Žemaičio nuostata: politinė vadovybė veikia Pietų Lietuvoje, karinė – JKA; A. Baltūsiui pasiūlyta keltis į Žemaitiją, bet jis nesutiko.

Tauro apygardos partizanai įrenginėja bunkerį 1948 m.
Tauro apygardos partizano susitikimas su šeima (apie 1948 m.)

1948 m. sausio 6 d. Marijampolės apsk. Veiverių valsčiaus Pinčiškės k. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. štabo virš. kpt. P. Vanagas-Nemunas, Vylius, Kęstučio rinkt. vadas J. Jasaitis-Naktis, 24-osios Maironio kuopos vadas ltn. J. Ciplijauskas-Sakalas ir ltn. J. Balevičius-Briedis. Kęstučio rinkt. vadu tapo ltn. J. Brazys-Klajūnas.

1948 m. vasario 2 d. žuvo VGPŠ viršininkas, PLP ir TA vadas A. Baltūsis-Žvejas, išduotos agentės Tiesos gimtajame Gulbiniškių k., Pilviškių valsčius, Vilkaviškio apsk.: priešų apsuptas nusišovė kartu su 2 štabo apsaugos partizanais J. Balsiu-Dobilu ir P. Žaldariu-Šapalu.

1948 m. vasario 13 d. Lazdijų apsk. Liubavo valsčiaus Būdviečių k. per kautynes žuvo TA Vytauto rinkt. 43-osios kuopos 7 kovotojai, 1 paimtas gyvas, kuopos vadas A. Rutkauskas-Miškinis išsigelbėjo.

1948 m. kovo 18 d. Prienų valsčiaus Čiudiškių k. žuvo TA štabo žvalgybos sk. viršininkas, Geležinio Vilko rinkt. vadas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas ir 2 štabo pareigūnai; vadu tapo J. Baltrušaitis-Tigras.

1948 m. balandžio 4 d. Tauro apygardos vadu paskirtas ltn. J. Aleščikas-Rymantas, kartu einantis PLP ir Birutės rinkt. vado pareigas.

1948 m. balandžio 28 d. žuvo TA štabo viršininkas, Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas Kulčikų k., Barzdų valsčius, Šakių apsk.

1948 m. birželio 26 d. Kauno apsk. A. Panemunės valsčiaus Armališkių k. išduotas žuvo A. Vabalas-Gediminas, paskutinysis BDPS Prezidiumo, įkurto A. Baltūsio-Žvejo, narys, TA laikr. „Laisvės žvalgas“ redaktorius ir KLT pirmininkas.

1948 m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos Baden-Badene įvyko VLIK’o ir Lietuvos rezistencijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo prof. J. Kaminskas, prel. M. Krupavičius, J. Brazaitis, V. Sidzikauskas, Tauro apygardos atstovas J. Lukša, J. Deksnys ir svečio teisėmis J. Pajaujis. Nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovauja krašto rezistencijų apjungiąs organas, o užsienyje – VLIK’as ir ryšį tarp jų palaiko Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. J. Deksnys įsipareigojo iki 1948 m. 08 01 likviduoti BDPS užsienio delegatūrą. Vėliau J. Deksnys įkūrė Lietuvos rezistencinę santarą (LRS), kuri pretendavo atstovauti krašto pasipriešinimui užsienyje.

1948 m. liepos 10-12 d. Įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas – partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas, jo pavaduotojais tapo sričių vadai. Tikslas – atkurti Vyriausiąją Lietuvos pasipriešinimo vadovybę, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas.

1948 m. rugpjūčio 10 d. Jonučių km. (Kauno apskr. Garliavos vls.) žuvo Nemuno srities ir Tauro apygardos vadas J. Aleščikas-Rymantas; kartu su juo žuvo Dariaus ir Girėno kuopos vadas Juozas Skučas-Šaulys. Po Rymanto žūties apygardos vado pareigas l. ėjo Žalgirio rinkt. vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas.

1948 m. spalio 20 d. TA Geležinio Vilko rinkt. vadavietėje susitiko TA vadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir Dainavos apygardos vado įgaliotinis Sergijus Staniškis-Litas.

Žuvus PLP štabo virš. J. Aleščikui-Rymantui, laikinuoju Pietų Lietuvos (lenk.) srities vadu nutarta paskirti DA vadą A. Ramanauską-Vanagą.

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo darbas 1949 m.

1949 m. sausio 20 d. Marijampolės vls. Liepynų k. išduoti žuvo TA Vytauto rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas, štabo virš. J. Vasiliauskas-Skydas, Algimantas, ūkio sk. virš. V. Krunkaitis-Herbas. Gegužės mėn. vadu paskirtas V. Gavėnas-Granitas.

1949 m. vasario 22 d. Prisikėlimo apygardos (PA) štabe, Minaičių k., tarp. Baisiogalos ir Radviliškio, įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuriame dalyvavo BDPS Prezidiumo pirm. J. Žemaitis-Vytautas, sekr. P. Bartkus-Žadgaila, visuom. dalies virš. Juozas Šibaila-Merainis, l. e. PL sr. vado pareigas A. Ramanauskas-Vanagas, ir tuometinis Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, Vakarų Lietuvos sr. štabo virš. V. Gužas-Kardas, PA štabo virš. B. Liesys-Naktis. Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, vasario 10 d. organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai, vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentines respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 metų pavyzdį, apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte, priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis. Po šio suvažiavimo buvo reformuota Tauro apygarda.

Šiuo laikotarpiu Kaune buvo aptikta Birutės rinktinės štabo slėptuvė, žuvo sukarinęs ir trejus metus koordinavęs partizanų veiklą Lietuvoje, iškilusis Tauro apygardos vadas J. Baltūsis-Žvejas, po pusmečio kovoje krito jį pakeitęs J. Aleščikas-Rymantas, o dar po metų žuvo ir jį pakeitęs kitas Tauro apygardos vadovas Aleksandras Grybinas-Faustas bei daugelis rinktinių vadovų.

Kuopų pertvarkymas į tėvūnijas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. dėl ženkliai sumažėjusio kovotojų skaičiaus išformuotos Kęstučio ir Birutės rinktinės. Tais pačiais metais visos apygardos kuopos buvo pertvarkytos į tėvūnijas. Nuo 1949 m. birželio iki 1950 m. birželio apygardą sudarė 3 rinktinės, vienijusios po keletą tėvūnijų:

  • Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos)
  • Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos)
  • Žalgirio rinktinė (Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno tėvūnijos)

1949 m. birželio 6 d. Prienų aps. Gudelių vls. N. Ūtos k. išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. tėvūnijos vadas, vienas GV rinkt. organizatorių, K. Pinkvarta-Dešinys.

1949 m. spalio 25 d. PL sr. vadas A. Ramanauskas-Vanagas paskyrė ltn. V. Vitkauską-Saidoką nuo lapkričio 1 d. l. e. Tauro apyg. vado pareigas, o 1950 d. sausio 25 d. V. Vitkauskas buvo paskirtas apygardos vadu (nuo šiol jis pasirašinėjo „Karijoto“ slapyvardžiu).

1950 m. vasario 9 d. Vilkaviškio aps. Gižų vls. Vižaidų k., išduotas rėmėjo ryšininko MGB agento Vlado Saukos-Plieno, žuvo TA Vytauto rinkt. vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų V. Gavėnas-Vampyras, Granitas; kartu žuvo vado adj. V. Ališauskas-Kalinys ir rinktinės žvalgybos sk. virš. A. Švedas-Radastas.

1950 m. gegužės 2 d., LLKS GP vado A. Ramanausko-Vanago duomenimis, Dainavos apygardoje veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Part. Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų; Tauro apygardoje veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 – Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje.

Veiklos archyvavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1950 m. birželio iki 1951 m. vasario mėn. apygardą sudarė 3 rinktinės:

  • Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos)
  • Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos)
  • Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos)

1950 m. liepos mėn. Šakių r. susikūrė, vėliau veiklą išplėtė Kaune, Lietuvos jaunimo Vyčių s – ga, vadovas – A. Urbštas-Šviedrys. Organizacijos tikslas – propaguoti Lietuvos atkūrimo idėją, trukdyti krašto sovietinimą. Ši organizacija palaikė ryšius su TA partizanais. 1951 m. balandį MGB organizaciją išaiškino, rugpjūtį vadus nuteisė.

1950 m. liepos mėn. 21 d. TA vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas paskirtas PL sr. vado pirmuoju pavaduotoju.

Silpstant pasipriešinimui daug dėmesio skirta istorinės atminties apie 1944–1947 m. kovas išsaugojimui. 1950 m. rugpjūčio 30 d. TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas įsakymu Nr. 2 įpareigojo partizanus rinkti medžiagą partizanų kovų istorijai. 1950 m. gruodžio 28 d. LLKS GP vadas A. Ramanauskas-Vanagas įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė būdus archyvinei medžiagai išsaugoti.

1950 m. vėl užmegztas apygardos radijo ryšys su vakarais. Spalio 3 d. J. Lukša-Skrajūnas, B. Trumpys-Rytis ir K. Širvys-Sakalas nusileido parašiutais Tauragės a. Žygaičių miškuose, o spalio 17 d. susitiko su TA vadu V. Vitkausku-Karijotu.

1950 m. lapkričio 14 d. TA štabo bunkeryje, Kazlų Rūdos miškuose, susitiko J. Lukša-Skirmantas, LLKS GP vadas A. Ramanauskas-Vanagas, Nemuno sr. vadas S. Staniškis-Viltis, TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas, TA Žalgirio rinkt. vadas J. Jankauskas-Demonas ir TA štabo ūkio sk. virš. P. Bastys-Dūmas ir aptartė veiklos kryptis.

1950 m. lapkričio 19 d. agentas Liepsna, atstovaujantis 1948 m. MGB sukurtai BDPS, Londone susitiko su LRS atstovais S. Žakevičiumi, J. Žilinsku ir kitais, dalyvavo Stasys Lozoraitis Dalyviai pasmerkė VLIK'ą, kaip kurstantį terorizmą Lietuvoje, pritarė čekistinės BDPS pasyvios kovos taktikai, LRS atsiribojo nuo J. Lukšos. Taip MGB pavyko sutrukdyti vieningo centro kūrimą Vakaruose.

1951 m. sausio 14 d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas A. Pužas ir štabo virš. K. Jazumas. Vadu paskirtas V. Menkevičius-Spyglys.

1951 m. vasario 2 d. Šakių vls. Endrikių km. patekęs į pasalą žuvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas.

Sunaikinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1951 m. vasario mėn. apygardą kurį laiką sudarė 3 rinktinės:

  • Geležinio Vilko rinktinė (Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos)
  • Vytauto rinktinė (Kęstučio, Ąžuolo tėvūnijos)
  • Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos)

1951 m. vasario 15 d. Prienų r. Jaunonių k. išduotas žuvo apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, 1948 m. pab. lydėjęs A. Ramanauską ir A. Grybiną į Vidurio Lietuvoje vykusį partizanų vadų suvažiavimą.

1951 m. balandžio 19 d. Į Kazlų Rūdos miškus buvo nuleisti desantininkai J. Butėnas-Stevė ir J. Kukauskas-Gardenis, Dzykis. Susitikę su Tauro apygardos vadu J. Jankausku-Demonu ir K. Širviu-Sakalu, jie apsigyveno bunkeryje pas pusk. P. Jurkšaitį-Beržą. 1951 m. gegužės 22 d. priešui šį bunkerį apsupus, P. Jurkšaitis ir J. Butėnas žuvo, o J. Kukauskas pateko į nelaisvę.

1951 m. liepos 20 d. apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas desantininką K. Širvį-Sakalą paskyrė Žalgirio rinktinės vadu. Vytauto rinktinei tuo metu vadovavo A. Grikietis-Slapukas, Vidmantas, o Geležinio Vilko – V. Menkevičius-Spyglys. Ryšiai tarp rinktinių buvo nutrūkę.

1951 m. rugpjūčio 4 d. žuvo LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša-S. Mykolaitis. Į čekistų pasalą, surengtą prie Pažėrų k. (Veiverių valsčius), jį iškvietė MGB agentu tapęs J. Kukauskas.

1951 m. lapkritį apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas Prienų šile susitiko su Nemuno srities vadu S. Staniškiu-Viltimi; iš jo sužinojęs apie J. Lukšos žūtį, apie tai pranešė K. Širviui-Sakalui.

1952 m. sausio 21 d. išduoti buv. partizano A. Bieliūno-Kabelio (MGB agento smogiko „Variago“) žuvo Vytauto rinktinės vadas A. Grikietis ir dar 4 rinktinės štabo nariai.

1952 m. sausio 31 d. Prienų r. Varnabūdės miške, mūšyje su stovyklą apsupusiais okupantais, žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. Dešinio tėvūnijos vadas K. Kurtinys-Ąžuolas, B. Popiera-Meška, K. Popiera-Gegužis ir L. Vokietaitis-Karys.

1952 m. birželio 7 d. Šakių aps. Barzdų vls. Baltrušių k. išduotas ir suimtas TA vadas J. Jankauskas-Demonas, vežęs į Kybartus K. Širvio-Sakalo į Vakarus rašytus laiškus, kuriuose prašė pagalbos pogrindžio veiklai. MGB J. Jankauską užverbavo ir naudojo likusiems partizanams naikinti.

1952 m. birželio 20 (24) d. Prienų šile, Juodraistyje išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas V. Menkevičius-Spyglys ir 5 partizanai.

1952 m. spalio (lapkričio?) 3 d. dėl J. Jankausko-Demono išdavystės suimtas TA Dariaus-Girėno tėvūnijos vadas Pečiulaitis-Lakštingala, 2 kovotojai žuvo.

1953 m. balandį suimtas ir užverbuotas paskutinysis Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Tapęs MGB agentu smogiku „Vaciu“, jis kartu su agentu smogiku „Petryla“ padėjo nužudyti kelis rinktinės partizanus. 1955 m. liepos 21 d. Prienų rajono Prienlaukio km. nuo šių agentų rankų žuvo paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės kovotojai K. Uleckas-Vakaras ir B. Petkevičius-Pipiras.

1957 m. rudenį apsuptas savo namuose (Norkūnų k., prie Gelgaudiškio) nusišovė paskutinis Tauro apygardos partizanas J. Balčius-Plutonas.

Tauro apygardos partizanų himnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors teka kraujas žeme mūsų,
Lietuvių, karžygių vaikų,
kentėt išmokom dėl prabočių
ir mirt, aukotis dėl savų.

Negąsdin mūsų pavergėjai,
žiauria tironija, Krauju,
nes Tauro sūnūs partizanai,
veržias kovon su engėju.

Subūrė Tauras mus vieningai,
šimtus ir tūkstančius vaikų,
kad sužvangėtų kovai ginklai
iš ošiančių šalies miškų.

Nors daugel kraujo jau pralieta,
mūs kraujo žymės vėliavoj,
bet nenuleiski Taure kardo,
nes Dievas laimins šioj kovoj.

Kovot prisiekėme tėvynei,
mūs priesaika ir liks šventa,
krauju įrašėme ant žemės, -
per amžius būsi tu laisva.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Ginkluoto pasipriešinimo tarybinei Lietuvos okupacijai struktūra
Jūros sritis
Kalnų
A · B
Nemuno
Nepriklausančios sritims
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tauro_apygarda&oldid=7198851"