Kvietiškio dvaras
54°31′58″š. pl. 23°21′00″r. ilg. / 54.5328°š. pl. 23.3501°r. ilg.
| Kvietiškio dvaras | |
|---|---|
 Dvaro parkas rudenį
| |
| Vieta | Kvietiškis, Marijampolė |
| Įkurtas | XIX a. pab. |
| Parkas | Parkas, medžių alėjos |
| Pastatų būklė | Išlikę gyvenamieji, ūkio pastatai |
| Savininkas | Morkus Antanas Butleris Mykolas Butleris Kazimieras Nestoras Sapiega Mišelis Nėjus |
Kvietiškio dvaras – dvaras, buvęs dabartinėje Marijampolėje, Kvietiškyje, P. Armino g. 92. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Parke auga daug liepų, klevų, ąžuolų, uosių, eglių ir kitų medžių, tarp jų – saugomas Sukilėlių ąžuolas. Dabar buvusio Kvietiškio dvaro pastatuose įsikūręs Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvietiškio laukuose 1717 m. pastatyta Prienų seniūno Morkaus Antano Butlerio ir jo žmonos Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės dvaro sodyba. Jį sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė.[1] 1738 m. inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kas dvaro laukuose pasėjama. Kiekvienais metais buvo sėjama 20 statinių rugių, 10 – avižų, 8 su ketvirčiu – miežių, 2 – grikių.[2] 1744 m. mirus Morkui Antanui Butleriui, dvaro valdytoju tapo jo sūnus Mykolas Butleris. Iš dvaro į bažnyčią ir į vienuolyną 1758 m. ėjo kelias, vadinamas rožančkeliu.
1782 m. mirus Mykolui Butleriui, karalius paprašė atlikti Kvietiškio dvaro inventorizaciją. Tuo Butlerių šeimininkavimas dvare ir baigėsi, nes dar 1775 m. raštišku susitarimu antroji Mykolo Butlerio žmona Marijana Markovska-Bykovska negavo teisės perimti seniūnijos po jos vyro mirties. 1775 m. buvo sudarytas raštiškas susitarimas, kad Mykolo Butlerio mirties ar atsisakymo valdyti seniūniją atveju ji turi būti pavesta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolui kunigaikščiui Kazimierui Nestorui Sapiegai.[3]
XIX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1807 m. birželio 19 d. šiame dvare apsigyveno Prancūzijos maršalas Mišelis Nėjus.[4] 1831 m. balandžio 22 d. dvaro laukuose įvyko Marijampolės mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės.[5]
XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1903 m. dvare tarnavo, bet nebūtinai jame gyveno, 406 žmonės.[6] 1922 m. išparceliavus Kvietiškio dvarą, 122 ha žemės skirta miestui išplėsti ir savanorių žemės valdoms.[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://195.182.90.36/nemunas/data/lt/list_det.asp?id=468&mode=7[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Kvietiskio dvaras“. dvylikakedziu.lt. Suarchyvuota iš originalo 2017-02-08. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
- ↑ Kvietiškio dvaras[neveikianti nuoroda]
- ↑ Dundulis Bronius ,,Lietuva Europos politikoje, 1795-1815", psl.24
- ↑ Kultūros paveldo objektai ir lankytinos vietos Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://marijampolesmiestas.lt/index.php?view=article&catid=79%3Astraipsniai&id=67%3Akvietikio-dvaras&tmpl=component&print=1&page=&option=com_content&Itemid=142[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://tic.sesupe.lt/?id=241®ion=10 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.