Marijampolės mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marijampolės mūšis

Data 1831 m. balandžio 22 d.
Vieta Rusijos imperija, Lenkijos Kongreso karalystė, Marijampolė
Rezultatas Sukilėlių pralaimėjimas
Konflikto šalys
1831 m. sukilėliai Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Antanas Pušeta
Karolis Šonas
Pajėgos
3800
Nuostoliai
300 žuvo, 1170 pateko į nelaisvę

Marijampolės mūšis (lenk. Bitwa pod Mariampolem) – 1831 m. balandžio 22 d. Marijampolėje, Kvietiškio dvaro laukuose tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės.

1830 m. prasidėjus sukilimui, Marijampolė atsidūrė sukilėlių ir Rusijos kariuomenės aktyvių veiksmų zonoje. Tų pačių metų gruodžio mėnesį mieste ir apskrityje buvo suformuotas sukilėlių kariuomenės dalinys (apie 3800 karių), kuriam vadovavo Antanas Pušeta ir Karolis Šonas. 1831 m. sausio 6-7 d. į miestą iš Kauno atvyko du Rusijos kariuomenės pulkai su 12 patrankų. Sukilėliams kariaujant partizaninį karą, į miestą buvo atsiųsta dar daugiau Rusijos armijos dalinių.

Sukilėliai užimti miestą pabandė 1831 m. balandžio 22 dieną. Sukilėliai iš trijų pusių puolė Marijampolėje dislokuotą rusų kariuomenės įgulą, kurią sudarė jau trys su puse pėstininkų pulko su patrankomis ir 256 kazokai. Mūšio metu žuvo iki 300 sukilėlių, daug nuskendo Šešupėje, 1170 pateko į nelaisvę. Tai didžiausias Užnemunės sukilėlių pralaimėjimas.[1]

Daugiau kaip 50 žuvusių sukilėlių buvo palaidoti Liepų sode, per 100 – parapijos kapinėse, 100 – šventoriuje.[2] Sukilėlių atminimui Kvietiškio dvaro parke saugomas Sukilėlių ąžuolas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wacław Tokarz, Wojna polsko-rosyjska 1830 i 1831, Warszawa 1993
  • Zbigniew Zacharewicz, Antoni Puszet, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XXIX,s. 1986 s. 435–437.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]