Lenkijos Kongreso karalystė
| Królestwo Polskie Lenkijos Kongreso karalystė | |||||
| Rusijos imperijos dalis | |||||
| |||||
| |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Varšuva | ||||
| Kalbos | lenkų | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Įkūrimas | 1815 m., 1815 | ||||
| - Inkorporavimas | 1867/1916 m. | ||||
| Valiuta | zlotas | ||||
Lenkijos Kongreso karalystė (arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija; lenk. Królestwo Kongresowe, Królestwo Polskie, rus. царство Польское) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m. Vienos kongreso sprendimu sudaryta iš 1807–1815 m. gyvavusios Varšuvos kunigaikštystės, gyvavusi iki Pirmojo pasaulinio karo 1916 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalystė įkurta laikantis 1815 m. gegužės 3 d. sutarčių tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos bei 1815 m. birželio 9 d. Vienos kongreso nutarimo.[1] Į Lenkijos Kongreso karalystę 1815 m. neįėjo Austrijos valdoma Krokuvos respublika, Poznanės didžioji kunigaikštystė ir kitos 1815 m. Prūsijai atitekusios buvusios Abiejų Tautų respublikos žemės. Iki 1912 m., kai nuo Kongreso karalystės buvo atplėšta Kulmo žemė, karalystė apėmė 128 500 km² teritoriją, įskaitant ir Lietuvos Užnemunę. 1816 m. joje gyveno 3,3 mln., 1900 m. apie 10 mln. žmonių.
Lenkijos Kongreso karalystės valstybės santvarką 1815–1832 m. apibrėžė liberali Lenkijos karalystės konstitucija: karalystė buvo konstitucinė monarchija, asmenine unija susieta su Rusijos imperija, kurios imperatorius nominaliai buvo ir Lenkijos karalius. Turėjo Seimą, vyriausybę ir kariuomenę. Po 1830–1831 m. sukilimo konstituciją pakeitė Lenkijos karalystės organinis statutas. Karalystė prarado atskiros valstybės statusą, neteko Seimo ir kariuomenės.
Faktiškai konstitucijos ir statuto numatytas karalystės teises Rusijos valdžia nuolat ribojo. 1841 m. panaikinta Valstybės taryba, įvesta Rusijos pinigų sistema, 1847 m. įvestas Rusijos imperijos baudžiamasis kodeksas. 1846 m. Rusijos centrinė valdžia perėmė Karalystės kelių, 1850 m. – muitų, 1851 m. ir pašto administravimą.
Po 1863–1864 m. sukilimo panaikinti Karalystės autonomijos likučiai, ją imta vadinti Pavyslio kraštu. 1866 m. Karalystė suskirstyta į 10 gubernijų vietoje iki tol buvusių 8 vaivadijų. 1874 m. imperatoriaus vietininką pakeitė generalgubernatorius. Imta rusinti Lenkijos mokyklas, administracines įstaigas, teismus. Tik po 1905 m. revoliucijos leista steigti privačias lenkiškas mokyklas, padaryta kitų nedidelių nuolaidų. Karalystė buvo atstovaujama Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. 1915 m. ją užėmė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariuomenė. Daugiausia iš buvusių Lenkijos Kongreso karalystės žemių sudaryti okupaciniai administraciniai teritoriniai vienetai – Varšuvos ir Liublino generalinės gubernijos. Užnemunė tapo Oberosto dalimi.[2]
 |
 |
 | ||
| Lenkijos Kongreso karalystės vėliava | Geografinis žemėlapis ir suskirstymas vaivadijomis 1815–1830 m. | Suskirstymas apskritimis 1907 m. |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Царство Польское. Bigenc.ru (tikrinta 2023-03-19).
- ↑ Lenkijos Kongreso karalystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 784 psl.