Suvalkija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos etnokultūrinis regionas:
Suvalkija
Šalis: Pietvakarių Lietuva
Tautos: Lietuviai
Kalba: Suvalkiečių tarmė
Valstybės: Dainava
Miestai: Marijampolė
Etnoregionai.png
Žemėlapyje pažymėta tamsiai violetine spalva

Suvalkija – Lietuvos etnokultūrinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės aps. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno aps. Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis). XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų vad. kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki viduramžių pabaigos Suvalkijoje gyventa trijų baltiškų etnosų: panemuniais – žemaičių ir lietuvių, o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kilties prūsų (nuo XX a. I pusės dauguma lietuvių dab. Suvalkiją tapatina su Sūduva, tačiau šią populiariąją Suvalkijos „jotvingiškumo“ koncepciją visiškai paneigė XX a. pab. archeologiniai atradimai).

Pirmaisiais lietuvių kovų su kryžiuočiais dešimtmečiais kraštas iš dalies virto dykra; pagal Melno taikos sutartį (1422 m.) LDK sugrįžusią Užnemunę greitai rekolonizavo sulietuvėję karo pabėgėlių nadruvių palikuoniai bei kt. lietuvių naujakuriai. Šie persikėlėliai (daugiausia išeiviai iš būsimų Kauno, Raseinių ir Trakų pavietų teritorijos) atsinešė naujus gyvensenos įgūdžius bei papročius, tačiau suvalkiečių (ypač vad. kapsų ir zanavykų) etnografinės grupės susiformavimui didelės įtakos turėjo ir nadruvių substratas.

Suvalkija – savito likimo žemė. Nuo 1795 m. iki XIX a. pab. (iš dalies ir kelis vėlesnius dešimtmečius) jos ūkinė visuomeninė raida vyko izoliuotai nuo likusios Lietuvos. Anksčiausiai Lietuvoje (XIX a. pradžioje) panaikinta baudžiava ir vėlesnės žemės reformos suteikė valstiečiams asmens laisvę; dėl geresnių ekonominių ir kultūrinių sąlygų čia anksčiau nei kitur Lietuvoje atsirado iš valstiečių kilusi tautinė lietuvių inteligentija.

„Suvalkija“ Lietuvos Užnemunė (be dabartinio Lazdijų r.) imta vadinti po 1867 m., t. y. po vad. (kongresinės) Lenkijos karalystės Augustavo gubernijos (egzistavo 1815–1867 m., iki 1837 m. vadinta Augustavo vaivadija) šiaurinių apskričių pertvarkymo į naują Suvalkų guberniją (egzistavo iki 1917 m.). Ją sudarė 7 apskritys: Augustavo, Suvalkų, Seinų, Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio ir Vladislavovo (Naumiesčio). Apie XIX a. pradžią visos 7 išvardytos apskritys dar buvo etniškai lietuviškos, tačiau iki XIX a. pab. beveik visi Augustavo ir Suvalkų aps. lietuviai sulenkėjo; po 1919–1920 m. Lietuvos ir Lenkijos ginkluoto konflikto šios apskritys (kaip ir dalis buv. Seinų aps.) atiteko Lenkijai.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Šiandien Suvalkiją kerta transeuropinė Šiaurės-Pietų automagistralė „Via Baltica“ E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha , ties kuria įsikūrusi Kalvarijos muitinė yra tikri Lietuvos vartai į Lenkiją bei Vakarų Europą; Kybartuose veikia svarbi Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienio muitinė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka


Liet-etno-regionai.png Lietuvos etnografiniai regionai Liet-etno-regionai.png

Aukštaitija | Dzūkija | Mažoji Lietuva | Suvalkija | Žemaitija