Naujoji Rytų Prūsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naujosios Rytų Prūsijos provincija
vok. Provinz Neuostpreußen
lenk. Prusy Nowowschodnie
POL województwo trockie IRP COA.svg
 
POL województwo mazowieckie IRP COA.svg
 
POL województwo podlaskie IRP COA.svg
1795 – 1807 Flag of Russia.svg
 
Grand Coat of Arms of Duchy of Warsaw.svg
Neuostpreußen.png
Valstybė: Prūsijos karalystė
Administracinis centras: Varšuva
Departamentai: 2 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Gyventojų: 914 610 (1806)
Plotas: 55 000 km² ({{{plotasmetai}}})

Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 17951807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurta iš užimtų per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą lenkų ir lietuvių žemių tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno.

Buvo suskirstyta į 2 departamentus ir 17 apskričių:

Lietuvių žemės (Užnemunė) įėjo į Balstogės departamento 3 šiaurines apskritis (vok. Kreis) – Marijampolės, Kalvarijos ir Vygrių. Provinciją panaikino 1807 m. Tilžės taika, dauguma žemių įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o Balstogės sritis atiteko Rusijos imperijai.

Valdytojai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]