Juozas Tumas-Vaižgantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Tumas-Vaižgantas
Tikras vardas:	Juozas Tumas
Pseudonimas:	Vaižgantas
Gimė	1869 m. rugsėjo 20 d Malaišiai Anykščių raj.
Mirė	1933 m. balandžio 29 d. Kaunas
Žymiausi kūriniai	Pragiedruliai

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Malaišiuose (Anykščių raj.) – 1933 m. balandžio 29 d.) – lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, universiteto dėstytojas,kunigas.

Turinys 1 Biografija 2 Kūryba 2.1 Kūrybos bruožai 2.2 Kūriniai 2.3 Rinktiniai raštai 2.4 Knygos 3 Muziejai 4 Nuorodos

[taisyti] Biografija

1881-1888 m. mokėsi Daugpilio realinėje gimnazijoje. 1888 m. rudenį įstojo į kunigų seminariją Kaune. Įsitraukė į slaptos lietuvių klierikų Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, o vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją. 1890 m. parašė pirmąją korespondenciją į laikraštį "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga". 1893 m. lapkričio 28 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Jelgavą. 1895 m. dėl konflikto su kunigais ir dekanu E. Roppu perkeltas vikaru į Mosėdį.

1896 m. Vaižgantas buvo vienas iš "Tėvynės sargo" išleidimo iniciatorių, 1897-1902 m. – faktinis jo redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platindavo, mokė vaikus skaityti. 1896 m. spalio 2 d. Vaižganto brolis Jonas buvo areštuotas gabenantis draudžiamą spaudą. 1898 m. rugpjūčio 10 d. Vaižgantas perkeltas vikaru į Kulius (Plungės raj.). Čia vėl aktyviai įsitraukė į knygnešių veiklą ir slaptųjų mokyklų kūrimą, slėptuvę spaudai įrengė klebonijoje. 1900 m. pradėjo leisti laikraštį "Žinyčia". Dėl lenkomanų dvarininkų ir kunigų skundų 1901 m. iškeltas į Micaičius (Šiaulių raj.), o po 10 mėnesių - į Vadaktėlius (Panevėžio raj.). Čia toliau redagavo nelegalius laikraščius. Nuo 1902 m. lapkričio 28 d. buvo slaptai policijos sekamas kaip nepatikimas. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.

1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tuo pačiu metu išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais ir praleido ten 3 mėnesius, o grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.

1914 m. buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje. 1915 m. buvo pakviestas į Sankt Peterburgą, centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Čia įsijungė į politinę veiklą: įkūrė Tautos pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stokholme.

1918 m. grįžo į Lietuvą ir Vilniuje įsijungė į Lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą". 1919 m. pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. persikėlė į Kauną. Čia iki 1932 m. buvo Vytauto bažnyčios rektoriumi. 1922-1929 m. Kauno universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1929 m. jam suteiktas garbės daktaro laipsnis.

1921 m. įkūrė Lietuvai pagražinti draugiją ir 1921–1924 m. jai vadovavo. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-jo laipsnio ordinu (1932 m.) ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu (1928 m.).

Vaižgantas palaidotas Vytauto bažnyčioje (Kaunas).

[taisyti] Kūryba

[taisyti] Kūrybos bruožai

• Publicistinis pradas;
• Lietuvių tautos būdo, jos kultūros prigimties apmąstymai;
• Vienišo žmogaus jausmų ir etinių nuostatų, aistrų bei valios susidūrimas.

[taisyti] Kūriniai

[taisyti] Rinktiniai raštai

• Vaižganto raštai: 19 t. ). Kaunas; Vilnius: Švyturys, 1922—1938.
• Raštai: 3 t. Kassel-Mattenberg, 1948
• Rinktiniai raštai: 2 t. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1957.
• Raštai. Vilnius, 1994 — leidyba tęsiama.

[taisyti] Knygos

• Vaizdeliai. Tilžė, 1902. 60 p.
• Scėniškieji vaizdeljai. Peterburgas, 1906. 98 p.
• Šis tas: trys Vaižganto apysakėlės. Shenandoah, 1906. 18 p.
• Vaizdeliai. Tilžė, 1908. 60 p.
• Ten gera, kur mūsų nėra, arba neapleiskime Tėvynės!: (pasakojimai, kaip mūsų išeiviams sekasi Amerikoje). Kaunas, 1912. 224 p.
• Karo vaizdai; Rimai ir nerimai. Ryga, 1915. 136 p.
• Alegorijų vaizdai. Petrapilis, 1916. 136 p.
• Lietuvos žodis: šių dienų apsakymėlis. Petrapilis, 1916. 64 p.
• Vanduo ir oras. Petrapilis, 1917. 31p.
• Pragiedruliai: [2 kn]. Vilnius: Švyturys, 1918—1920.
• Aplink Baltiją: kas jau yra pajūryje ir kas dar norėtų ten būti. Vilnius: Švyturys, 1919. 95 p.
• Tiesiant kelią Lietuvos nepriklausomybei, 1916—1917 m. Vilnius, 1919. 40 p.
• Jaunam veikėjui: 20 feljetonų. Kaunas, 1925. 151 p.
• Kanauninkas Petras Legeckas ir jo gyvenimo nuotykiai. Marijampolė, 1930. 43 p.
• Pragieduliai: vaizdai kovos dėl kultūros: 4t.. Kaunas, 1942—1944.
• Dėdės ir dėdienės. Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1945. 124 p.
• Vaizdai. [Kaunas]: Valst. grož. lit. l-kla, 1947. 582 p.
• Pragiedruliai: 3t. Kassel-Mattenberg: Aistia, 1948.
• Dėdės ir dėdienės. Kassel-Mattenberg: Aistia, 1949. 175 p.
• [Rinktinė]. Kaunas: Valst. ped. lit. l-kla, 1956. (Mokinio biblioteka).
• Dėdės ir dėdienės. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1963. 99 p.
• Dėdės ir dėdienės. Kaunas: Šviesa, 1967. 95 p. (Mokinio biblioteka).
• Rimai ir Nerimai. Chicago, 1969. 55 p.
• Pragiedruliai: vaizdai kovos dėl kultūros: 2 d. Vilnius: Vaga, 1969.
• Valiulio pasaka: [apsakymai]. Vilnius: Vaga, 1969. 240 p.
• Tiesiant kelią Lietuvos nepriklausomybei, 1916—1917 m. Chicago: Ped. Lituanistikos inst., 1969. 40 p.
• Mikutis gamtininkas. Vilnius: Vaga, 1972. 111 p.
• Dėdės ir dėdienės; Nebylys; Rimai ir Nerimai: apysakos. Vilnius: Vaga, 1974. 236 p.
• Dėdės ir dėdienės: apysaka. Kaunas: Šviesa, 1978. 95 p. (Mokinio biblioteka).
• Valiulio pasaka: [apsakymai]. Vilnius: Vaga, 1978. 288 p.
• Rimai ir Nerimai: apysakos ir apsakymai. Vilnius: Vaga, 1979. 421 p.
• Napalys darbus dirba. Vilnius: Vaga, 1983. 31 p.
• Apysakos, apsakymai, vaizdai. Kaunas: Šviesa, 1984. 368 p.
• Pragiedruliai: vaizdai kovos dėl kultūros. Vilnius: Vaga, 1989. 652 p.
• Nebylys. — Vilnius: Vaga, 1995. 124 p.
• Mikutis gamtininkas. Kaunas: Spindulys, 1997. 136 p.
• Laiškai Klimams. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos inst., 1998. 453 p.
• Dėdės ir dėdienės; Nebylys. Vilnius: Baltos lankos, 1998. 189 p. (Skaitinių serija; 23).
• Scenos vaizdai: monologai ir dialogai. Ryga, 1913. 116 p.

Svarbiausias Vaižganto kūrinys – „Pragiedruliai“. Jo dalys:

• Gondingos kraštas (apie Žemaitiją):
  • praktiškumas
  • ūkinė pažanga
  • kova prieš lietuvių spaudos draudimą
• Vaduvų kraštas (apie Aukštaitiją)
  • tautos dvasia
  • doroviniai kultūros pagrindai:
    • rūpestingumas
    • gyvas gamtos jausmas
    • atidumas
    • atjauta
  • legendos, mitai

[taisyti] Muziejai

• Vaižganto muziejus, Ustronės sodyba, Panevėžio raj.
• Vaižganto memorialinis butas-muziejus, prie Vytauto bažnyčios, Kaunas

[taisyti] Nuorodos

• Išsamus Vaižganto kūrinių sąrašas
• Lietuvių klasikinės literatūros antologija: Juozas Tumas-Vaižgantas
• Vaižganto biografija