Židikai
| Židikai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Mažeikių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Židikų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 524 (2001 m.) | |||||||||||||||
| ŽidikaiVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Židikai – miestelis Mažeikių rajone, prie kelio Mažeikiai–Skuodas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
Yra Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Šv. Onos koplyčia (kapinaitėse), M. Pečkauskaitės vidurinė mokykla. Miestelyje veikia trys parduotuvės, ambulatorija, gaisrinė, paštas (LT-89071), vaistinė, degalinė, stomatologinis kabinetas. Židikuose yra Marijos Pečkauskaitės memorialinis muziejus (įkurtas 1974 m.), kultūros namai, kuriuose taip pat yra biblioteka ir Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas.
Turinys |
Istorija [taisyti]
XVI a. 1-ojoje pusėje minimas Židikų dvaras, XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje ir miestelis. Vykdant Valakų reformą, 1568 m. įkurtas Židikų kaimas, kuris greitai augo ir XVII a. pabaigoje tapo miesteliu (jam atsiradus, pirmieji Židikai sunyko). Nuo 1614 m. Židikai priklausė Kražių jėzuitams, kurie 1636 m. pastatydino bažnyčią. 1659 m. švedai Židikus sudegino. Miestelis degė 1824, 1825, 1852 ir 1939 m. 1850 m. minima parapinė mokykla, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.
Tarpukario metais Židikai buvo klestintis miestelis. Čia buvo valsčius, pašto ir policijos įstaigos, keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, vaistinė, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, rajono agronomas, elektros jėgainė, lentpjūvė, vilnų karšykla, kooperatyvas, keliolika parduotuvių, pieno nugriebimo punktas, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankas, šaulių gaisrininkų komanda, Blaivybės draugija. Miestelyje gyveno beveik 1000 gyventojų.
II pasaulinio karo metais miestelyje gerokai sumažėjo gyventojų, beveik visiškai sunyko ūkinė veikla. Pokaryje, Lietuvoje įsigalėjus sovietų valdžiai, Židikai vystėsi panašiai kaip ir daugelis Lietuvos miestelių. 1952 m. buvusioje dviejų aukštų klebonijoje įsteigta 75 lovų ligoninė, 1954 m. septynmetė mokykla performuota į vidurinę. 1956 m. veiklą pradėjo kultūros namai. 1959 m. miestelyje gyveno 429 gyventojai.
1975 m. restauruota Židikų koplyčia (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). 1990 m. šaliai atgavus nepriklausomybę, Židikuose sunyko kolūkis. Buvo parduotas buitinių paslaugų paviljonas, pirtis, darželis, mechaninės dirbtuvės. Buvusioje kolūkio raštinėje įsikūrė žemėtvarkos tarnyba, biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos filialas. Buvo įsteigta keletas privačių parduotuvių.
2006 m. Židikuose, šalia pirties pastato, buvo įrengtas parkas su vasaros estrada, žaidimų aikštele, pavėsine, tvenkiniu maudimuisi. 2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas. 2008 m. liepos 26 d. iškilmingai paminėtas Židikų miestelio 440-ies metų jubiliejus. Ta proga Židikuose šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta, lankėsi seimo narė Audronė Pitrėnienė, savivaldybės atstovai. Buvo atidarytas M. Pečkauskaitės parkas, pristatyta knyga apie Židikų miestelį.
2010 m. balandžio 30 d. pradėtas įgyvendinti projektas "Židikų miestelio centro sutvarkymas", finansuojamas ES ir Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, kurio metu buvo sutvarkyti ir atnaujinti Nepriklausomybės paminklo ir Turgaus aikštės, Kultūros centro ir seniūnijos pastatai. Projektas baigtas įgyvendinti 2012 m. Projekto vertė - 731 677 Lt.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX. pradžia – 1919 m. | Židikų valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Mažeikių apskritis | |
| 1950–1959 m. | Židikų apylinkės centras | Sedos rajonas |
| 1959–1995 m. | Mažeikių rajonas | |
| 1995– | Židikų seniūnijos centras | Mažeikių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Židikai – gana izoliuotas vietovardis, beveik neturintis panašių Lietuvoje. Įtikimiausia būtų manyti, kad jis kilęs nuo asmenvardžio Židikas, nors pastarasis šiuo metu nėra aptinkamas (yra Židonis, Židulis, Židžiūnas ir kt. panašios pavardės). XX a. tarpukariu minimi Žydikiai.
Architektūra [taisyti]
Židikų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės saugoma: gatvių tinklas ir aikštės planas. Miestelio planas radialinis, pradėjo formuotis per Valakų reformą, kai į susiklosčiusio gatvinio kaimo galus suėjo daugiau pagrindinių gatvių (dabar jų 4) ir paplatėjusi kaimo gatvė pasidarė aikštė. Planas iš esmės susidarė iki XIX a. pr. Prie aikštės yra nedidelė klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų formų bebokštė bažnyčia (1819 m. statyta Gelgaudo) – architektūros paminklas; šalia stovi varpinė (1841 m.). Urbanistikos paminklo teritorijoje vyrauja XX a. I pusės 1-2 aukštų pastatai, yra ir XX a. II pusės statinių, pastatytų pagal tipinius projektus. Aikštėje ir gatvėse nemaža želdinių.
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1595 m. ir 2001 m. | ||||||||
| 1595 m. | 1614 m. | 1690 m. | 1833 m. | 1865 m.*[2] | 1880 m. | 1897 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 šeimų | 46 šeimos | 76 šeimos | 432 | 155 | 780 | 1 243 | ||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur. | 1983 m.[5] | 1987 m.[6] | 2001 m.sur. | ||
| 948 | 429 | 418 | 577 | 538 | 502 | 524 | ||
|
||||||||
|
||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Židikuose mirė ir kaimo kapinėse palaidota lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana (1877–1930; gimusi kaip Marija Pečkauskaitė). Čia ji gyveno nuo 1915 m. iki pat savo mirties 1930 m. Židikuose ji parašė dalį geriausių kūrinių, užsiiminėjo labdaringa veikla – įsteigė lietuvišką mokyklą, ligoninę, senelių prieglaudą. Rašytoja palaidota Židikų kapinėse šalia savo motinos, jai pastatyta raudonų plytų neogotikinė koplyčia (architekto Jono Muloko projektas).
Iš Židikų yra kilę: poetas A. Bukontas, rašytojas L. Inis, nepriklausomybės akto signtaras K. Inta, režisierė L. Pocevičienė, architektas ir dailininkas P. Šadauskas, profesorius V. Urbutis, ŠU docentė L. Liukinevičienė, VPU docentė I. Urbonienė, fotomenininkas J. Strazdauskas ir daugelis kitų.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Жидыки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl. (rus.)
- ↑ http://www.mazeikiai.lt/get_file.php?file=YUdOd29XV2dhcUpybHB0bGFxV2RrNXFxYU1pVHlteWhhWnBueG1hZW01T1JtR3lvYlo1cmxtdWFtS1JtcTI1aGNaMmF4SnZiYjV0bG1wZlFiWjdGeFpPZG1XZHFuVzJwYkdDYnBtV3RuWlJ5bkd2TW1jUnJsV1daYk5tWW9zUFFrbU9kcG15U1o2OXBZSjJqYldlYm4zS1Bhc21VeXB5aWFKWnUyR3RreE50b21tMmlaSjFvbXBTa21XVnBubkNiYjV4cXlKU1NhV2RsWlptZGJtcVRrbU9ZYnFocWxHbHdiSXZHbjVlY2NadHZtMm5Zbk1Ccm1XeVdtZE9ZcWNUV2FLT1ptR3FrYjZwb3BadXNiWmx0cEclMkJiWjl5YnpwaVhhYVJvazVtWmw5TmxsMjEwYW14dQ==
- ↑ Židikai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 907 psl.
- ↑ Židikai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 520 psl.
- ↑ Židikai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 670 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Wikitravel apie Židikus
- Židikai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 394 psl.
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
![]() |
Vižančiai – 10 km Dilbikiai – 6 km |
PIKELIAI – 14 km Ritinė – 7 km |
![]() |
||||||||
| YLAKIAI – 11 km |
|
Ukrinai – 5 km MAŽEIKIAI – 21 km |
|||||||||
| Račaliai – 5 km SEDA – 18 km |
|||||||||||
Nuotraukos [taisyti]
-
Paminklas rašytojai Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – pirmos lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai atminti, 1915 m.
-
Yra išlikusių senovinių trobų
-
Vakarinė miestelio dalis (Ylakių g-vė)
-
Liūliškių gatvės vaizdas
-
Du nauji rekordinio dydžio reaktoriai keliauja į „Mažeikių Naftą“ ties Židikais 2008 m. birželio 20 d.

