Alvydas Nikžentaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Alvydas Nikžentaitis
Nikzentaitis02.jpg
Gimė: 1961 m. spalio 18 d. (52 metai)
Panemunėje, Jurbarko raj.
Veikla: istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas
Sritis: viduramžių Baltijos regiono istorija, atminties kultūra ir politika Vidurio ir Rytų Europoje
Organizacijos: Lietuvos istorijos institutas
Pareigos: vyriausiasis mokslo darbuotojas
Alma mater: Vilniaus universitetas
Doktorant. vadovas: Edvardas Gudavičius

Alvydas Nikžentaitis (g. 1961 m. spalio 18 d. Panemunėje, Jurbarko raj.) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo 2004 m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

19791984 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Nuo 1984 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus moksliniu bendradarbiu. 1992 m. kartu su Vladu Žulkumi prie Klaipėdos universiteto įkūrė Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrą, tapo jo direktoriumi. 19931998 m. buvo Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas, 19982004 m. – Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslinis bendradarbis (nuo 2000 m. nepagrindinėse pareigose). 2000 m. sugrįžo dirbti į Lietuvos istorijos institutą vyriausiuoju mokslo darbuotoju; 2000 m. rugsėjį – 2008 m. lapkritį buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius. Iki 2009 m. nepagrindinėse profesoriaus pareigose dėstė Vilniaus Pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedroje.

1988 m. Lietuvos istorijos institute apgynė istorijos mokslo kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš vokiečių feodalų agresiją XIV a. pirmojoje pusėje“, 1992 m. ji nostrifikuota. 1999 m. kovo 26 d. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII–XIV a.“.

Moksliniai interesai keitėsi: pirma daugiausia tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, tautinių ir politinių stereotipų bei įvaizdžių kaitą nuo viduramžių iki XIX–XX a., rašė LDK politinės tautos klausimais. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje.

A. Nikžentaitis buvo Lietuvos istorijos instituto mokslo tarybos narys (19922008 m.), Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto (Nordost-Institut Lüneburg) mokslo tarybos (19922001 m.) narys, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje (Deutsches Historisches Institut Warschau) mokslo tarybos (19992008 m.) narys, Tarptautinės komisijos Vokiečių ordino istorijai tirti (Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens), Vakarų ir Rytų Prūsijos istorijos komisijos (Historische Kommission für ost- und westpreußischer Landesforschung) narys, Baltų istorinės komisijos (Baltische Historische Kommission) narys-korespondentas, 21st Century Trust fondo narys, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas (19952000 m.).

Jis yra 2005 m. įsteigto Lietuvos–Vokietijos forumo ir 2006 m. įsteigto Vokietijos–Lietuvos forumo valdybų narys, kelių Lietuvos ir tarptautinių istorijos mokslo žurnalų (tarp jų Zeitschrift für Ostmitteleuropaforschung (Herderio institutas Marburge), Zapiski Historyczne (Torunes universitetas), Acta Historica Universitatis Klaipedensis (Klaipėdos universitetas), Lithuanian Historical Studies (Lietuvos istorijos institutas)) redaktorių kolegijų narys, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų istorijos krypties doktorantūros komitetų narys, Lietuvos ir tarptautinių mokslo projekto koordinatorius.

19992000 m. A. Nikžentaitis stažavosi Herderio institute, Marburge. Kelis kartus buvo Alexandro von Humboldto fondo stipendininkas.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausios publikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, „M. Stryjkovskis ir Pilėnų siejimas su Punia“, Lietuvos istorijos metraštis 1981, Vilnius, 1982, p. 39–46.
  • A. Nikžentaitis, „1324 m. Lietuvos paliaubos su Vokiečių ordinu ir jų reikšmė“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1986, t. 2 (95), p. 61–71.
  • A. Nikžentaitis, „Lietuvos diplomatinė kova su Vokiečių ordinu 1337–1342 m.“, Lietuvos istorijos metraštis 1985, Vilnius, 1986, p. 5–21.
  • A. Nikžentaitis, „Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių pilių gynybinę sistemą XIII a. pabaigoje–XIV a. pradžioje“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1986, t. 3 (96), p. 51–62.
  • A. Nikžentaitis, „Dar kartą apie tai „Kas žuvo prie Bajerburgo?““, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 1 (98), p. 31–43.
  • A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (1. Gedimino laiškai Hanzos miestams)“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 4 (101), p. 92–99.
  • Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., sud. P. Pakarklis, parengė, įvadą ir komentarus parašė E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1987.
  • A. Kučinskas, Kęstutis, fotograf. leid., įvado autorius A. Nikžentaitis, Vilnius, 1988.
  • A. Nikžentaitis, „Dėl čekų feodalų vaidmens 1329 m. Vokiečių ordino žygyje į Lietuvą“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 3 (104), p. 52–57.
  • A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (2. Gedimino laiškai popiežiui ir krikščionybės įvedimo Lietuvos klausimas 1323–1324 m.)“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 2 (103), p. 66–76.
  • A. Nikžentaitis, Gediminas, Vilnius, 1989.
  • A. Nikžentaitis, „Žalgirio mūšio vertinimas lietuvių visuomenėje XV–XVI a.“, Lietuvos istorijos metraštis, 1990, Vilnius, 1991, p. 5–13.
  • A. Nikžentaitis, „Friedliche Zeit in der Beziehungen Litauens mit dem Deutschen Orden“, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 1993, Hf. 1, S. 1–23.
  • A. Nikžentaitis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pagrindinės užsienio politikos kryptys XIV a. vid. – XV a.“, Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. I), sud. R. Čapaitė, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1993, p. 170–177.
  • A. Nikžentaitis, „Pasikeitimai lietuvių kariuomenės taktikoje ir organizacijoje“, Karo archyvas, t. 13, Vilnius, 1993, p. 3–33.
  • A. Nikžentaitis, Pilėnų mįslė, Vilnius, 1993.
  • Klaipėdos miesto ir regiono istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II), sud. A. Nikžentaitis, V. Žulkus, Klaipėda, 1994.
  • A. Nikžentaitis, „Bitwa pod Grunwaldem w ocenie spoleczenstwa litewskiego XV–XVI stuliecia“, Studia Grunwaldzkie, 1994, t. 3, s. 7-15.
  • A. Nikžentaitis, „Changes in the organization and tactics of the Lithuanian army in the 13th, 14th and the first half of the 15 th century“, Fasciculi Archaeologiae Historicae, Fasciculus VII, Łódź, 1994, p. 45–53.
  • Z. Ivinskis, Lietuvos istorijos šaltiniai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. III), sud. A. Nikžentaitis, S. Chr. Rowell, V. Žulkus, Klaipėda, 1995.
  • A. Nikžentaitis, „Litauisch-preussische Beziehungen im Mittelalter. Der litauische Forschungsstand“, Deutschland und Litauen. Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung, hrsg. von N. Angermann, J. Tauber, Lüneburg, 1995, S. 21-31.
  • A. Nikžentaitis, „1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiškai Vokietijos miestams ir dominikonų ir pranciškonų ordinų vienuoliams: ekonominiai ir politiniai laiškų parašymo motyvai“, Metraščiai ir kunigaikščių laiškai (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 4), ats. red. M. Vaicekauskas, Vilnius, 1996, p. 124–134.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild von Deutschland und der Deutschen“, Annaberger Annalen, 1996, Nr. 4, S. 148–155.
  • A. Nikžentaitis, “Germany and the Memel Germans in the 1930s (on the basis of trials of Lithuanian agents before the Volksgerichthof, 1934-1945)“, The Historical Journal, 1996, Vol. 39, No. 3, p. 771–783.
  • A. Nikžentaitis, Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. V), Klaipėda, 1996.
  • A. Nikžentaitis, „Die wirtschaftliche und politische Motive in den Briefen des Großfürsten Gedimin an die norddeutschen Städte sowie an die Orden der Dominikaner und Franziskaner (26. Mai 1323)“, Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag, hrsg. von O. Pelc, G. Pickhan, Lüneburg, 1996, S. 121–131.
  • A. Butrimas, V. Žulkus, A. Nikžentaitis, V. Vaivada, E. Aleksandravičius, Žemaitijos istorija, sud. A. Nikžentaitis, Vilnius, 1997.
  • A. Nikžentaitis, „Belaisviai Lietuvoje ir Vokiečių ordino valstybėje (1283–1409)“, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 507–526.
  • A. Nikžentaitis, „Das Vytautaskult in Litauen (15.-20. Jahrhundert) und seine Widerspiegelung im Denkmal“, Das Denkmal im nördlichen Ostmitteleuropa im 20. Jahrhundert. Politischer Kontext und nationale Funktion (Nordost-Archiv, Bd. VI/1997, Hf. l), hrsg. von S. Ekdahl, Lüneburg, 1997, S. 131–145.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild der Deutschen und Deutschland in Litauen wahrend der Zwischenkriegzeit“, Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch - litauischen Verhaltnisses, hrsg. von B. Meissner, S. Bamberger-Stemann, D. Henning, Hamburg, 1998, S. 237–253.
  • A. Nikžentaitis, „Das Deutschlandbild im heutigen Litauen“, „Der Fremde im Dorf“. Überlegungen zum Eigenen und zum Fremden in der Geschichte, hrsg. von H.-J. Bömelburg, B. Eschment, Lüneburg, 1998, S. 105–123.
  • A. Nikžentaitis, „LDK kultūrinės tradicijos praradimas: Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje XIX–XX a.“, Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 6), Vilnius, 1998, p. 324–334.
  • A. Nikžentaitis, „Die litauische Gesellschaft der vorchristlichen Zeit (13.–14. Jahrhundert) zwischen Rom und Byzanz“, Rom und Byzanz im Norden. Mission und Glaubenswechsel im Ostseeraum während des 8.–14. Jahrhunderts, Bd. II, hrsg. von M. Müller-Wille, Stuttgart, 1998, S. 115–130.
  • M. Balčius, Z. Genienė, Z. Kiaupa, A. Nikžentaitis, V. Vareikis, V. Žulkus, Palangos istorija, sud. V. Žulkus, Klaipėda, 1999.
  • A. Nikžentaitis, „Prisoners of War in Lithuania and the Teutonic Order State (1283-1409)“, Der Deutsche Orden in der Zeit der Kalmarer Union, 1397–1521 (Ordines militares. Colloquia Torunensia Historica, X), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 1999, S. 193–208.
  • A. Nikžentaitis, „Verloren und neu gefunden. Ein Blick auf die neue Heimat in Ostpreußen nach 1945: Einige einführende Bemerkungen über dieses Thema“, Annaberger Annalen, 1999, Nr. 7, S. 13–28.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild Litauens in Darstellungen der deutschen Presse über nationale Minderheiten“, Das Preußenland als Forschungsaufgabe: eine europäische Region in ihren geschichtlichen Bezügen. Festschrift für Udo Arnold zum 60. Geburtstag (Einzelschriften der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, Bd. 20), hrsg. von B. Jähnig, G. Michels, Lüneburg, 2000, S. 191–207.
  • A. Nikžentaitis, Witold i Jagiełło: Polacy i Litwini we wzajemnej stereotypie, Poznań, 2000.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild des Deutschen Ordens in der litauischen Geschichtsschreibung und Publizistik“, Vergangenheit und Gegenwart der Ritterorden: Die Rezeption der Idee und die Wirklichkeit (Ordines militares. Colloquia Torunensia historica, XI), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 2001, S. 115–131.
  • A. Nikžentaitis, „Rytprūsiai lietuvių istorinėje literatūroje“, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII), ats. red. A. Nikžentaitis, Klaipėda, 2001, p. 159–169.
  • A. Nikžentaitis, "Lithuanian Settlement in East Prussia as Reflected in Lithuanian Historiography", Historiographical approaches to medieval colonization of East Central Europe: A comparative analysis against the background of other european inter-ethnic colonisation procesess in the Middle Ages (East European monographs, No. 611), ed. by J. M. Piskorski, New York, 2002, p. 357–371.
  • A. Nikžentaitis, Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse, Vilnius, 2002.
  • H. Boockmann, Vokiečių Ordinas. XII jo istorijos skyrių, iš vokiečių k. vertė A. Nikžentaitis, Vilnius, 2003.
  • A. Nikžentaitis, „Auf der Suche nach der eigenen Geschichte: Litauen – Polen – Europa“, Auf der Suche nach einem Phantom? Widerspiegelungen Europas in der Geschichtswissenschaft (Schriften des Zentrum für Europäische Integrationsforschung, Bd. 42), hrsg. von G. Michels, Baden-Baden, 2003, S. 109–124.
  • A. Nikžentaitis, „Geschichtsschreibung in Litauen: 10 Jahre nach der Wende“, Klio ohne Fesseln?: Historiographie im östlichen Europa nach dem Zusammenbruch des Kommunismus (Österreichische Osthefte, 2002, 44. Jhg., Heft 1-2), hrsg. von A. Ivanis̆ević, A. Kappeler, W. Lukan, A. Suppan, Frankfurt am Main, Berlin, Bern, Bruxelles, New York, Oxford, Wien, 2003, S. 201–218.
  • A. Nikžentaitis, „Historische Tradition und Politik: Die Sowjetrepublik Litauen und das Kaliningrader Gebiet“, Die Zukunft Kaliningrads Konfliktschichten und Kooperationsfelder (Osteuropa, 2003, 53. Jhg., Heft 2-3), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, M. Breuer, Lindau, 2003, S. 229–243.
  • A. Nikžentaitis, „Klaipėdos problemos sprendimo galimybės Lenkijos Respublikos diplomatų akimis“, Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis, t. IX), sud. S. Pocytė, Klaipėda, 2003, p. 6–22.
  • A. Nikžentaitis, „The „Imperial“ Diplomacy of Lithuania“, Lithuanian Foreign Policy Review, 2004, No. 1–2 (13–14), p. 41–47.
  • A. Nikžentaitis, „Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje: istoriko ir atminties kūrėjo santykio problema“, Kultūros barai, 2004, Nr. 10 (479), p. 15–19 (žr. tekstą Europos kultūros žurnalų tinklo „Eurozine“ svetainėje).
  • The Vanished World of Lithuanian Jews (On the Boundary of Two Worlds – Identity, Freedom and Moral Imagination in the Baltics, Vol. 1), ed. by A. Nikžentaitis, S. Schreiner, D. Staliūnas. Amsterdam and New York, 2004.
  • A. Nikžentaitis, „Litauen unter den Grossfürsten Gedimin (1316-1341) und Olgerd (1345-1377)“, Die „Blüte“ der Staaten des östlichen Europa im 14. Jahrhundert (Deutsches Historisches Institut Warschau. Quellen und Studien, Bd. 14), hrsg. von M. Löwener, Wiesbaden, 2005, S. 65-76.
  • A. Nikžentaitis, „Žalgiris: Zur Bedeutung und Funktionsweise eines litauischen Nationalmythos“, Mare Balticum. Begegnungen zu Heimat, Geschichte, Kultur an der Ostsee (Colloquia Baltica, 1), hrsg. von D. Albrecht, M. Thoemmes, München, 2005, S. 98–110.
  • A. Nikžentaitis, „Gestürzte und neu errichtete Denkmäler: Geschichte im Transformationsprozess Litauens“, GegenErinnerung. Geschichte als politisches Argument im Transformationsprozeß Ost-, Ostmittel- und Südosteuropas (Schriften des Historischen Kollegs. Kolloquien; 61), hrsg. von H. Altrichter, München, 2006, S. 67-78.
  • A. Nikžentaitis, "Jak można podzielić wspólną jistorię? Dzieje Rzeczypospolitej Obojga Narodów w historiografii i świadomości Litwinó", ”O nas bez nas”. Historia Polski w historiografiach obcojęzycznych, moderatorzy sympozjum W. Molik, H. Żaliński, Poznań, 2007. s. 123–134.
  • A. Nikžentaitis, „Kampf um die Erinnerung: Memel/Klaipėda im 20. Jahrhundert“, Die Aneignung fremder Vergangenheiten in Nordosteuropa am Beispiel plurikultureller Städte (20. Jahrhundert) (Nordost-Archiv, Bd. XV/ 2006), Lüneburg, 2007, S. 148–159.
  • A. Nikžentatis, „Kryžiaus karų epocha Lietuvos kultūrinėje atmintyje“, Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje, sud. R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis, Šiauliai, 2007, p. 236–249.
  • A. Nikžentaitis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos specifika ir santykis su moderniąja tauta“, Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius, 2007, p. 135–154.
  • A. Nikžentaitis, „Die Epoche der Diktaturen Erinnerungskonkurrenz in Litauen“, Geschichtspolitik und Gegenerinnerung. Krieg, Gewalt und Trauma im Osten Europas (Osteuropa, 2008, 58. Jhg., Heft 6), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, Berlin, 2008, S. 159–166.
  • A. Nikžentaitis, "Historia i współczesne pojęcie narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego", Pamieć. Wyzwanie dla nowoczesnej Europy, red. R. Traba, Olsztyn, 2008, s. 99-108.
  • A. Nikžentaitis, "Nauka historii na Litwie między tradycją a wyzwaniami nowoczesności", Zapiski historyczne, 2008, T. LXXIII, zeszyt 2-3, s. 7-16.
  • А. Нікжэнтайціс, "Другая сусветная вайна ў культурнай памяці жыхароў Цэнтральна-усходняй Еўропы: дамінантная і дыскрымінаваная памяцi", Homo Historicus 2008: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А. Смаленчука з удзелам I. Дубянецкай, Вiльня, 2008, c. 361–369.
  • A. Nikžentaitis, „Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostinių kultūrinės atmintys: lyginamosios analizės bandymas“, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 9: Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, p. 235–246.
  • A. Nikžentaitis, „Nuo Vytauto Didžiojo iki Molotovo-Ribbentropo: kultūrinės atminties politika Lietuvoje“, Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis/ Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamięć historyczna, moksl. red. J. Volkonovski, R. Gaidis, Vilnius, 2009, p. 363–374.
  • A. Nikžentaitis, "Die Möglichkeiten der alternativen Geschichte. Das Alltagsleben im Baltikum des 13. und 14. Jahrhunderts", The Reception of Medieval Europe in the Baltic Sea Region: papers of the XIIth Visby Symposium held at Gotland University, Visby (Acta Visbyensia, XII), ed. by J. Staecker, Visby 2009, p. 397–420.
  • А. Смаленчук, A. Нікжэнтайціс, "Вiльня як месца памяці многіх народаў (разважанні з нагоды даследчага праекту)", Гістарыяграфія і крыніцы па гісторыі гарадоў і працэсаў урбанізацыі ў Беларусі, Гродна, 2009, с. 363–367.
  • D. Mačiulis, A. Nikžentaitis, V. Safronovas, "L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius", Villes baltiques. Une mémoire partagée (Revue Germanique Internationale, 11/2010), Paris, 2010, p. 41–60.
  • A. Нікжэнтайціс, "Нацыянальны сімвал у шматкультурным горадзе", Homo historicus 2009: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А.Ф. Смаленчука, Вiльня, 2010, с.306-320.
  • A. Nikžentaitis, „Znaczenie Unii Lubelskiej po 440 latach dla Europy XXI w.“, Miscellanea Historico-Iuridica, T. 9, pod redakcją A. Lityńskiego, P. Fiedorczyka, Białystok, 2010, s. 9-14.
  • Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, sud. A. Nikžentaitis, Vilnius, 2011.
  • A. Nikžentaitis, I. Šutinienė, „Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia?“, Lietuvos istorijos metraštis 2010/1, Vilnius, 2011, p. 71-84.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]